Gepidai gotų gentis įsitvirtinusi centrinėje Europoje minima istoriko Jordano kaip lėčiausi ir tingiausi iš gotų IV a va

Gepidai – gotų gentis, įsitvirtinusi centrinėje Europoje, minima istoriko Jordano kaip lėčiausi ir tingiausi iš gotų. IV a. vadovaujami savo pirmojo valdovo Fastido kariavo su burgundais ir vos jų nesunaikino. Sudarę sąjungą su hunais, vadovaujami Ardariko, 451 m. dalyvavo stambiausiame to laikmečio mūšyje Katalaunijos laukuose Šiaurės Prancūzijoje, kur hunai, vadovaujami Atilos, susikovė su Romos ir jų gausių sąjungininkų – saksonų, burgundų, , sarmatų ir kt. – armija. Kitais metais po Atilos mirties 453 m., vadovaujant Ardarikui, gepidai, , suevai (švabai), herulai, alanai išsivadavo nuo hunų valdžios, sumušę juos kautynėse prie Nedao upės Panonijoje. Tuomet gepidai įsitvirtino Karpatuose ir valdė Dakiją, (apmokestinę Romą už taikos sąlygas), kur, dabartinės Rumunijos teritorijoje, aptinkama gepidų kapų.


Panonijos ir Dakijos istorija
Ilyrai, Trakai
Bojai, Dakai
Romos imperija (Dakija, Panonija)
Gotai
Hunai
, Gepidai, Herulai, Langobardai
Avarų kaganatas (Avarai)
Frankų karalystė, Didžioji Moravija
Pirmoji Bulgarijos imperija
Madjarai
Vengrijos, Rumunijos, Voivodinos, Kroatijos istorija

504 m. ostgotai, vadovaujami Teodoriko, išstūmė gepidus į Belgrado apylinkes. 546 m. Bizantijos imperija, sudariusi sąjungą su lombardais, pradėjo gepidų išstūmimą. 552 m. gepidai Asfeldo kautynėse patyrė baisų pralaimėjimą ir 567 m. buvo galutinai nukariauti avarų. Paskutinį kartą kronikose minimi IX a.

Nuorodos

Gepidų karalystė 2005-02-16 iš Wayback Machine projekto.