Vandens gerinimas

Vandens gerinimas – valymo procesas, kurio metu iš vandens pašalinami teršalai.

Vandens gerinimo tikslas yra gauti vandenį, kurio tinkama numatytam panaudojimui. Daugiausiai vandens gerinimo atliekama žmonių vartojimui (geriamam vandeniui gauti), likusi dalis – medicininiam, farmakologiniam, cheminiam ir pramoniniam pritaikymui.

Kai kurie metodai yra: švitinimas ultravioletine spinduliuote, filtravimas, vandens minkštinimas, , , ir kt.

Vandens gerinimo proceso metu iš vandens gali būti šalinamos šios medžiagos:

• kietosios dalelės – smėlis, suspenduotosios kietosios organinės dalelės, dumblas
• organizmai:
  • pirmuonys (, )
  • bakterijos
  • dumbliai
  • virusai
  • grybeliai
• (kalcio, silicio, magnio ir kt.)
• nuodingųjų metalų jonai ar junginiai (švino, vario, chromo ir kt.)

Vandens dezinfekavimas natrio hipo chlorito tirpalu vandenvietėse. 1 – natrio hipochlorito tirpalo (dezinfekanto) talpa; 2 – dozavimo siurblys; 3 – dezinfekanto padavimo linija; 4 – vandentiekio linija vartotojams; 5 – dezinfekanto įterpimo į vandentiekio liniją vieta

Geriamojo vandens dezinfekavimo metodai

Geriamojo vandens dezinfekcija – užkrečiamų ligų mikrobų naikinimas. Vandens dezinfekavimo metodai skirstomi į grupes:

• Dezinfekavimas stipriais oksidatoriais (chloras ir jo junginiai, jodas, ozonas, kalio permanganatas ir kt.)
• Fizikiniai (vandens švitinimas baktericidiniais spinduliais, apdorojimas ultragarsu);
• Oligodinaminiai (naudojami taurieji metalai kaip sidabras, platina ar kt.);
• Terminiai (vandens virinimas).

Šiuo metu Lietuvoje vandentiekiais tiekiamas geriamasis vanduo dezinfekuojamas chloro junginiais.

Geriamojo vandens dezinfekavimas Lietuvoje

Lietuvoje geriamasis vanduo vartotojams yra išgaunamas iš požeminio vandens gręžinių. Jei vanduo neatitinka higienos normų HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, jį būtina paruošti prieš tiekiant vartotojams. Baigiamasis geriamojo vandens ruošimo etapas visada yra vandens dezinfekavimas. Jei geriamas vanduo būtų nedezinfekuojamas, tai vandenyje liktų iki 10% gyvybingų, bakterijų ir virusų, tarp kurių gali būti ir ligas sukeliančių bakterijų.

Vandens dezinfekavimo efektyvumas paprastai vertinamas pagal galimybę aptikti koliforminių bakterijų (žarninių lazdelių Escherichia coli ir žarninių enterokokų); vanduo laikomas mikrobiniu požiūriu tinkamas, kai 100mL vandens nerandama nė vienos iš šių bakterijų.

Šaltiniai

1. 1.Jankauskas, J. 2012. Vandens ruošimo chemija. Vadovėlis. Vilnius, Technika: 348 p.
2. 2.Žin. 2003 Nr. 79. Lietuvos higienos norma 24:2003 Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai.
3. 3.Lietuvių kalbos žodynas. Prieiga per internetą: http://www.lkz.lt/startas.htm 2010-03-09 iš Wayback Machine projekto.