Platina Pt Periodinė grupė 7Atomo numeris 78Išvaizda Sidabrinė balta pilkaAtomo savybėsAtominė masė Molinė masė 195 09 а

Platina (Pt)

Periodinė grupė	7
Atomo numeris	78
Išvaizda	Sidabrinė-balta, pilka
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	195,09 а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	135 (177) pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	870 kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	[Xe] 4f¹⁴ 5d⁹ 6s¹
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	128 pm
Jono spindulys	175 pm
Elektroneigiamumas	2,28 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas	1,20
Oksidacijos laipsniai	0, 2, 4
Termodinaminės savybės
Tankis	21,45 g/cm³
Šiluminė talpa	25,86 J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	71,6 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	2041,4 K
Lydymosi šiluma	21,76 kJ/mol
Virimo temperatūra	4098 K
Garavimo šiluma	470 kJ/mol
Molinis tūris	9,09 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	Kubinė, ribiškai centruota
Gardelės periodas	3,920 Å

Platina (Platinum), Pt – periodinės elementų lentelės VIII grupės cheminis elementas, Platinos grupės metalas. Atominis skaičius 78, atominė masė 195,09. Gamtinę platiną sudaro 6 izotopai, iš jų daugiausia yra ¹⁹⁵Pt (33 %), ir ¹⁹⁴Pt (32,9 %). Platina sudaro 1*10^-6 Žemės plutos masės. Platina – grynuolių klasės mineralas. Paprastai turi iki 35 % paladžio, geležies, iridžio, osmio, vario, nikelio, radžio, aukso priemaišų. Kristalai (pasitaiko retai) kubinės singonijos. Platina dažniausiai sudaro spindulinius arba žvynelinių pavidalo agregatus. Kietumas pagal Moso skalę – 4. Randama ultrabazinėse uolienose, sąnašynuose.

Savybės

Platina yra kali, tąsi, lengvai tempiama, štampuojama ir valcuojama. Lydymosi temperatūra 1769, virimo 4300 °C. Laidi elektrai. Chemiškai neaktyvi, atspari korozijai, tirpsta tik karališkajame vandenyje. Kaitinama reaguoja su bromu, siera, selenu, fosforu. Sudaro daug kompleksinių junginių. Gaunama iš platinos grupės metalų koncentratų, kurie yra nikelio, vario elektrolizės gavybos atliekos.

Paplitimas

Platina yra labai retas metalas. Didžiausi platinos telkiniai yra Bušveldo intruzijoje Pietų Afrikos Respublikoje, pietvakarių Aliaskoje JAV, prie Norilsko Rusijoje, Kinijoje, Zimbabvėje, taip pat Sudbury telkinyje Kanados Ontarijo provincijoje, Kolumbijoje, Peru.

Naudojimas

Iš platinos ir jos lydinių gaminami atsparūs korozijai ir cheminiams reagentams indai, aparatūra, daromi elektrodai ir el. kontaktai, varžiniai termometrai ir termoporos, chirurginiai instrumentai, filjerės. Platina vartojama kaip katalizatorius gaminant sieros ir azoto rūgštį, angliavandenilius, vandenilį, hidrinant riebalus, sintetinant vaistus. Iš platinos bei iridžio lydinio gaminami metro ir kilogramo etalonai.

Iš platinos kaldinamos atmintinės platinos monetos.

Istorija

Apie platiną buvo žinoma senovės Egipte, Etiopijoje, Graikijoje, Centrinės Amerikos indėnai vartojo platinos ir aukso lydinį. Kad platina yra naujas elementas 1744 m. paskelbė A. de Uljola (Ispanija). Gryną platiną iš rūdos pirmą kartą 1789 m. išgavo Prancūzijos fizikas P. F. Chabaneau.

Pavadinimo kilmė

Platinai vardą davė ispanų konkistadorai, kurie XVI a. viduryje pirmą kartą pamatė metalą Kolumbijoje ir jis jiems išoriškai pasirodė panašus į sidabrą (ispaniškai plata). Platina pažodžiui reiškia „mažasis sidabras“, „sidabrėlis“. Ilgą laiką platina kainavo perpus pigiau už sidabrą.

Šaltiniai

D. Kimtienė, G. Skridlaitė. Platina. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 375-376 psl.

Nuorodos

Kaip gimsta platina 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.

Vikižodynas

[1] D. Kimtienė, G. Skridlaitė. Platina. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 375-376 psl.