Vaistinė agurklė

Borago officinalis
Vaistinė agurklė (Borago officinalis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Notreliažiedžiai ( Lamiidae) Šeima: Agurkliniai ( Boraginaceae) Gentis: Agurklė ( Borago) Rūšis: Vaistinė agurklė ( Borago officinalis)

Vaistinė agurklė (Borago officinalis) – agurklinių (Boraginaceae) šeimos agurklių (Borago) genties augalas.

Vienmetis arba dvimetis žolinis augalas, 30-100 cm aukščio. Stiebas apaugęs šiurkščiais plaukeliais. Apatiniai lapai lapkotiniai, pailgai kiaušiniški, viršutiniai pailgi, apimantys stiebą. Žiedai stambūs, nulinkę, susitelkę retais žiedynais – garbiniais, vainikėlis tamsiai mėlynas. Žydi birželio – liepos mėn.

Pritaikymas

Žieduose yra nektaro, todėl augalas medingas, jį noriai lanko bitės.

Iš žiedų gaunami žali dažai. Šaknyse yra , kuris nudažo vilną raudona spalva.

Mityba

Jauni vaistinės agurklės lapai yra šviežių agurkų kvapo ir naudojami salotoms kaip prieskonis.

Agurklės lapai, išmirkyti acte, valgomi panašiai kaip špinatai. Žiedų ir džiovintų stiebų antpilas vertinamas dėl jo gaivinančio efekto ir dažnai naudojamas paskaninti salotoms, marinavimui.

Vaistinės augalo savybės

Vaistams žiedai, stiebai ir lapai renkami žydėjimo metu ir džiovinami prieš saulę arba gerai vėdinamoje patalpoje.

Agurklės aliejus, gaunamas iš augalo sėklų, yra vienas geriausių gama-linoleninės rūgšties šaltinių (jos turi iki 24 %), todėl naudojamas medicinos tikslais. Gama-linoleninės rūgšties kiekiu agurklė gerokai lenkia juodųjų serbentų (turi iki 15 % GLR) ir nakvišų (turi iki 8 % GLR) aliejus. Kai kurie tyrimai rodo, kad šis aliejus yra efektyvus reumatizmo atvejais.

Kaip vaistiniai augalai agurklės lapai Europos medicinos istorijoje figūruoja labai seniai. Viduramžiais vyne išmirkytų lapų ir žiedų gėrimas buvo naudojamas melancholijai išblaškyti.

Antžeminė dalis – kaip švelninanti, diuretinė priemonė, gerina medžiagų apykaitą.

Vaistinė agurklė (Borago officinalis)

Lapų ir žiedų arbata – kaip preparatas reumatizmo, bronchito bei peršalimo simptomams palengvinti.

Antpilas vartojamas kaip silpnai šlapimo išsiskyrimą ir prakaitavimą skatinantis, vidurius paleidžiantis vaistas.

Dėl agurklėje esančių gleivių ją galima vartoti kaip minkštinantį bei aptraukiantį vaistą. Antpilas padeda nuo funkcinių nervų ligų, širdies neurozių, reumatinių, podagros ir kitų raumenų bei sąnarių skausmų. Gaminamas sausų žiedų (1:40) arba žolės (1:20) antpilas, geriamas 3-4 kartus per dieną po 1/3-1/4 stiklinės.

Nuo pabrinkimų, inkstų uždegimų, reumatinių skausmų rekomenduojamas antpilas, kuriam imama 10 g žolės su žiedais (2 valgomieji šaukštai) ir užpilama stikline verdančio vandens. Laikoma 5 val. sandariai uždengtame inde, perkošiama, pridedama cukraus. Geriama kelias dienas po valgomą šaukštą 5-6 kartus per dieną.

Dermatologijoje agurklės turintys preparatai naudojami atopinio dermatito, psoriazės atvejais bei odos drėgmės balansui palaikyti.

Homeopatijoje iš šviežių agurklės lapų daroma esencija, iš kurios gaminami vaistai.

Nors dabar agurklė parduodama tik kaip vaistažolinis preparatas, anksčiau ji buvo oficialus vaistas Vokietijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Venesueloje ir Meksikoje.

Nuorodos

• Agurklės farmakologija
• Informacija apie aliejų savybes

Vikiteka: Vaistinė agurklė – vaizdinė ir garsinė medžiaga