Tupiai gvaraniai Pietų Amerikos indėnų tautos kalbančios tupių gvaranių šeimos kalbomis Gyvena žemyno rytinėje pusėje da

Tupiai-gvaraniai – Pietų Amerikos indėnų tautos, kalbančios tupių-gvaranių šeimos kalbomis. Gyvena žemyno rytinėje pusėje, daugiausia Amazonijoje: nuo Prancūzijos Gvianos ir Surinamo šiaurėje iki šiaurės Argentinos ir rytų Paragvajaus pietuose; išsibarstę po Braziliją, o vakaruose siekia Boliviją ir Peru. Dabar vartoja ir ispanų bei portugalų kalbas, nors vietomis savo kalbomis paveikę ir kitas tautas (gvaraniškai šneka dauguma Paragvajaus metisų, njeengatu – kitakalbės Amazonijos tautos).

Tupiai-gvaraniai susiklostė apie II tūkstm. pr. m. e. viduryje, srityse, esančiose į pietus nuo Amazonės. Europiečių kolonizacijos pradžioje (XVI a.) tupių gentys užėmė Amazonės ir jos intakų (Tapažoso, Šingu, Tokantinso) žemupius, taip pat Brazilijos Atlanto vandenyno pakrantę nuo pat Amazonės žiočių iki La Platos. Gvaraniai gyveno dabartinės Brazilijos pietuose. Amazonės ir Ukajalio slėniuose gyvenę tupiai-gvaraniai buvo sutvėrę valstybinius darinius (Omagva, Jokama), visuomeninės organizacijos lygmuo buvo pasiektas ir tupinambų.

Prasidėjus kolonizacijai daugelis tupių-gvaranių genčių buvo išblaškytos po žemyną, pasitraukė toli į vakarus, iki pat Andų pašlaičių (čirigvanai), ir taip tapo viena geografiškai plačiausiai pasklidusių kalbinių-etninių indėnų grupių. Dauguma tupių (ypač tupinambai), gyvenusių vandenyno pakrantėje, buvo išnaikinti arba asimiliuoti. Gvaraniai, vadovaujami jėzuitų misionierių, persikėlė į Paragvajų, kur XVII–XVIII a. gyveno savarankiškose jėzuitų misijose. Jas panaikinus, dalis vėl grįžo į Braziliją.

Tradiciškai verčiasi kapline pasėline-pūdymine žemdirbyste, žvejyba, medžiokle, rankiojimu. Dabar daug tupių-gvaranių dirba samdomus darbus plantacijose ir gyvulių ūkiuose, dalis dirba savo gimtąsias žemes, tačiau jų plotus vis mažina stambieji žemvaldžiai.

Dalis tupių-gvaranių išsaugoję tradicinę tikybą, kiti atversti į krikščionybę, būdingas sinkretizmas, mesijiški kultai.

Tautos

Tupių-gvaranių tautos:

tupiai: , tupinambai, , tabažarai, kaetai ir kt. (gimtosios kalbos netekę)
tupiai- (Kagwahív)
tenetearai: gvažažarai,
(Wajãpi)
(Kambeba)
(Aikewara)
karipunai: , (Kagwahiva’nga), (Uru-Eu-Wau-Wau),
(kalba išnykusi)
(Awá-Guajá)
gvarajai
sirionai
gvaraniai: pai tavyterai, njandevai, mbijai, tapietai, čirigvanai

Šaltiniai

Тупи-гуарани,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.

[1] Тупи-гуарани,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.