Tokantinsas

Šis straipsnis apie upę. Apie valstiją skaitykite straipsnyje Tokantinsas (valstija).

Tokantinsas
Tokantinsas ties Brežinjo de Nazarė
Ilgis	2850 km
Baseino plotas	770 000 km²
Vidutinis debitas	16 300 m³/s
Ištakos	Brazilijos plokščiakalnis
Žiotys	Para
Šalys	Brazilija
Vikiteka	Tokantinsas

Tokantinsas (port. Rio Tocantins) – upė Brazilijoje, Tokantinso, Paros ir Maranjauno valstijose. Prasideda Brazilijos plokščiakalnyje, Sera Žeral do Paranano kalnuose, susiliejus Maranjauno ir Almaso upėms (arba nuo santakos su Parananu). Plokščiakalniu teka į šiaurę, formuodama slenksčius ir krioklius. Žemupyje daro vingį į vakarus ir teka Amazonės žemuma. Žemupyje smarkiai išplatėja (iki 13 km), vagoje gausu salų. Įteka į Paros upę (vieną Amazonės atšakų), kuri ties Belenu įteka į Atlanto vandenyną.

Nors Tokantinsas paprastai laikomas Amazonės intaku, faktiškai sudaro atskirą baseiną.

Didžiausi intakai – Almasas, Santa Tereza, Aragvaja, Itakajunasas (kairieji), Maranjaunas, Parananas, , Sonas (dešinieji).

Tokantinsas laivuojamas 350 km nuo žiočių ruože, toliau laivybą sunkina slenksčiai ir kriokliai (tačiau vandeninguoju laikotarpiu laivuojamas ~2000 km). Tokantinsas patvinsta spalio–kovo mėnesiais; vandens lygis pakyla 7–9 m. Ant upės įrengta (1984 m.), be to, aukštupyje yra keletas mažesnių užtvankų. Didžiausi miestai prie upės: Palmasas, Imperatrisas, , .

Tokantinso baseinas pasižymi mažesne bioįvairove, negu Amazonės: čia aptiktos 350 žuvų rūšys, iš jų 175 endeminės. Taip pat gyvena Amazonės lamantinai, , baltieji delfinai, , juodieji ir krokodiliniai kaimanai.

Tokantinso upėvardis kildinamas iš tupių-gvaranių tukana ('tukanas') ir tim ('snapas'). Indėnai upę vadinta Pyti.

• Tokantinso-Aragvajos baseinas
• Tokantinsas ties Maraba
• Estreito užtvanka ant Tokantinso
• Saulėlydis prie Tokantinso ties Palmasu

Šaltiniai

1. Tocantins (Tokantinsas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 820 psl.
2. Tocantins River. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
3. R. Ziesler and G.D. Ardizzone. , Fishery Information, Data and Statistics Service. Fisheries Department FAO, Rome.
4. Hales, J., and P. Petry: Tocantins – Araguaia. Freshwater Ecoregions of the World.
5. Tocantins River
6. NAVARRO, E. A. Método moderno de tupi antigo: a língua do Brasil dos primeiros séculos. 3ª edição. São Paulo. Global. 2005. 463 p.
7. Araújo, Leopoldina (2019). Romanço Parkatêjê. Belém.

1. Taip pat nurodomi ilgiai 2640, 2080 km