AragvajaValtys Aragvajos pakrantėjeIlgis 2630 kmBaseino plotas 370 000 km Vidutinis debitas 8500 m sIštakos Mato Groso p

Aragvaja
Valtys Aragvajos pakrantėje
Ilgis	2630 km
Baseino plotas	370 000 km²
Vidutinis debitas	8500 m³/s
Ištakos	Mato Groso plynaukštė
Žiotys	Tokantinsas
Šalys	Brazilija

Vikiteka	Aragvaja

Aragvaja (port. Rio Araguaia) – upė Brazilijoje; kairysis, didžiausias Tokantinso intakas. Prasideda Mato Groso plynaukštėje, Kajapo kalnuose (~760 m aukštyje),Emaso nacionalinio parko prieigose. Teka į šiaurę Brazilijos plokščiakalniu. Sudaro Mato Groso ir Gojaso valstijų ribą, toliau – Mayo Groso–Tokantinso ir Paros–Tokantinso valstijų ribas. Vidurupyje skaidosi į dvi dideles atšakas (Aragvają bei Žavaesą) ir suformuoja viena didžiausių pasaulyje upinių salų – Bananalą (salos ilgis ~300 km). Žemupyje slenkstėta. Įteka į Tokantinsą netoli miesto.

Didžiausi intakai – Garsasas, Kristalinas, Mortesas (kairieji), , Klaras, Krišas Asu, Formozas (dešinieji).

Laivuojamas vidurupis (1300 km ruožas). Vandens lygis labai svyruoja. XX a. pab. ant upės įrengta keletas hidroelektrinių. Baseine gausu urano, vario, kobalto, cinko, deimantų telkinių. Prie upės sudarytas , Kantauno valstijos parkas, Aragvajos indėnų teritorija. Pagrindiniai miestai prie upės: Bara do Garsasas, , , , .

Aragvajos pavadinimas indėnų tupių kalba reiškia „ upė“. Indėnai karažai upę vadina Berohokỹ.

Šaltiniai

R. Ziesler and G.D. Ardizzone. , Fishery Information, Data and Statistics Service. Fisheries Department FAO, Rome.
Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.
Araguaia. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
Araguaia River. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
Lima, Nei Clara de; Leitão, Rosani Moreira (2019). Iny tkylysinamy rybèna. Arte Iny Karajá: patrimônio cultural do Brasil. Goiânia: IPHAN-GO.

[fao-1] R. Ziesler and G.D. Ardizzone. , Fishery Information, Data and Statistics Service. Fisheries Department FAO, Rome.

[2] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.

[3] Araguaia. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001

[4] Araguaia River. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.

[5] Lima, Nei Clara de; Leitão, Rosani Moreira (2019). Iny tkylysinamy rybèna. Arte Iny Karajá: patrimônio cultural do Brasil. Goiânia: IPHAN-GO.