Terespolis (lenk. Terespol, blrs. Тэрэспаль, ukr. Тере́спіль) – miestas ir miesto tipo valsčius Lenkijos rytuose, Palenkės Bialos apskrityje, Liublino vaivadijoje. Miestas įsikūręs ant kairiojo Vakarinio Bugo upės kranto, kitoje upės pusėje įsikūręs Baltarusijos miestas Brestas. Miestas išsidėstęs Bresto Polesės geografiniame regione. Mieste veikia Terespolio-Bresto geležinkelio pasienio punktas ir Terespolio-Bresto kelių pasienio punktas. Mieste įsikūręs Terespolio katalikų dekanatas ir Terespolio stačiatikių dekanatas. Per miestą eina greitkelis Europos kelias .
Terespolis lenk. Terespol | |
---|---|
Seni mediniai namai | |
Laiko juosta: () ------ vasaros: () | |
Valstybė | Lenkija |
Vaivadija | Liublino vaivadija |
Apskritis | Palenkės Bialos apskritis |
Gyventojų | 5 886 |
Plotas | 10,11 km² |
Tankumas | 582 žm./km² |
Altitudė | 131 m |
Pašto kodas | PL 21-550 |
Tinklalapis | www.terespol.pl |
Vikiteka | Terespolis |
- Kitos reikšmės – Terespolis (reikšmės).
Istorija
Miestas įkurtas XIII amžiuje. Nuo XIV a. iki 1566 m. miestas priklausė priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, o nuo 1566 m. iki 1795 m. Bresto vaivadijai. XVI a. įkurta . 1607 m. įkurta Terespolio Švč. Trejybės parapija. Miestas priklausė Čartoriskių, Sluškų ir Flemingų giminėms. Vilniaus kaštelionas Juozapas Boguslavas Sluška suteikė miestui Terespolio pavadinimą savo žmonos Teresos garbei. 1697 m. gyvenvietei suteiktos miesto teisės.
1745 m. pastatyta Terespolio Šv. Apaštalo Jono Teologo cerkvė. 1794 m. mieste įvyko Terespolio mūšis. Nuo 1795 m. iki 1809 m. miestas priklausė Austrijos karalystės Vakarų Galicijai. 1809–1816 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Sedlcų departamentui. 1816–1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Palenkės vaivadijai. 1837–1844 m. priklausė Palenkės gubernijai, kuri 1844 m. prijungta prie Liublino gubernijos. 1867 m. miestas prijungtas prie naujai sukurtos Sedlcų gubernijos, kuriai priklausė iki 1912 metų.
XIX a. mieste buvo vykdomos Bresto tvirtovės įrengimų statybos. 1871 m. atidaryta Terespolio geležinkelio stotis. 1892 m. pastatyta Terespolio Dievo Prisikėlimo koplyčia. 1912–1915 m. priklausė Chelmo gubernijai. 1915–1919 m. priklausė Oberostui. 1919–1939 m. priklausė II Lenkijos Respublikos Liublino vaivadijai. Iki II pasaulinio karo mieste veikė Terespolio žydų kapinės. 1939–1945 m. priklausė Trečiojo Reicho Generalgubernijai. 1945–1975 m. priklausė Lenkijos Liaudies Respublikos Liublino vaivadijai. 1975–1998 m. priklausė Palenkės Bialos vaivadijai. Nuo 2003 m. naudojamas Terespolio miesto herbas.
Paviršiaus struktūra
Pagal 2002 metų duomenis valsčiaus plotas yra 10,2 km², iš kurių:
- ariama žemė: 56 %
- miškai: 4 %
- vandens telkiniai ir pastatai: 40 %
Valsčius sudaro 5,13 % apskrities teritorijos.
Gyventojai
Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:
Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
---|---|---|---|---|---|---|
Gyventojai | 6 002 | 100 % | 3 090 | 51,5 % | 2 912 | 48,5 % |
Gyventojų tankumas (Gyv./km²) | 588,4 | 302,9 | 285,5 |
Tautinė sudėtis
1921 m. gyveno 1 919 žmonės: | 1897 m. gyveno 4 107 žmonės:
|
Tarptautinis bendradarbiavimas
- Dievo Prisikėlimo kapinių koplyčia
- Šv. Apaštalo Jono Teologo cerkvė
- Terespolio geležinkelio stotis
- Bresto tvirtovės įrengimai
- Paminklas miesto 300 metų jubiliejaus proga
- Paminklas sovietiniams kareiviams
Šaltiniai
- http://www.regioset.pl/
- http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/ 2012-02-11 iš Wayback Machine projekto.
- 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)
- 1897 m. surašymo duomenys (rus.)
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris