Kitos reikšmės Liublino vaivadija reikšmės Liublino vaivadija lenk województwo lubelskie vaivadija esanti Lenkijos pietr

Kitos reikšmės – Liublino vaivadija (reikšmės).

Liublino vaivadija (lenk. województwo lubelskie) – vaivadija esanti Lenkijos pietryčiuose. Vaivadijos sostinė – Liublinas. Šiaurėje ir vakaruose ribojasi su Mazovijos vaivadija, pietvakariuose – Švento Kryžiaus vaivadija, pietuose – Pakarpatės vaivadija, pietryčiuose su Ukraina ir šiaurės rytuose su Baltarusija. Vaivadija sudaro 8 % šalies ploto.

Liublino vaivadija
Województwo lubelskie

Valstybė

Lenkija

Administracinis centras

Liublinas

Pavietai

20

Gyventojų

2 156 150

Plotas

25 122,46 km²

Tankumas

86 žm./km²

Tinklalapis

Lubelskie

Vikiteka

Liublino vaivadijaVikiteka

Istorija

Nuo V a. pr. m. e. iki VIII a. šiaurinėje dabartinės vaivadijos teritorijoje gyveno baltų gentis – jotvingiai, o pietinėje slavų gentys volynėnai, lendai, dulebai ir .X a. pabaigoje didžiąją dalį rytinių žemių užėmė Kijevo Rusia, o vakarines Lenkijos karalystės . Žlugus Kijevo Rusios valstybei rytinėje šių žemių dalyje XII a. susikūrė Haličo-Volynės kunigaikštystė, kuriai žlungant dėl šių žemių kovojo Lietuvos Didžioji kunigaikštystė, Lenkijos karalystė ir kryžiuočiai. XIV a. pabaigoje LDK prisijungė šiaurės rytines dabartinės vaivadijos žemes, kurios buvo prijungtos prie Trakų vaivadijos, kur 1566 m. buvo įkurta Bresto vaivadija, egzistavusi iki 1795 metų. Lenkijai atitekusios žemės buvo prijungtos prie ir Rusios vaivadijos . 1474 m. iš rytinių Sandomiero vaivadijos žemių buvo sukurta nauja Liublino vaivadija, kuri iki 1795 m. Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo priklausė Lenkijos karalystės Mažosios Lenkijos provincijai. Rusios vaivadija 1772 m. po Pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo atiteko Habsburgų monarchijai.

Nuo 1795 m. iki 1809 m. visa dabartinės vaivadijos teritorija priklausė Austrijos karalystės Vakarų Galicijai. 1809–1816 m. šiaurinė dalis priklausė Varšuvos kunigaikštystės Sedlcų departamentui, o pietinė Liublino departamentui.

1816–1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Palenkės vaivadijai ir . 1837–1844 m. šiaurinės žemės priklausė Palenkės gubernijai, kuri 1844 m. prijungta prie Liublino gubernijos. 1867 m. šiaurinės žemės buvo prijungtos prie naujai sukurtos Sedlcų gubernijos, kurios jai priklausė iki 1912 metų. Pietinės žemės iki 1912 m. priklausė Liublino gubernijai. 1912–1915 m. visos dabartinės vaivadijos žemės priklausė Chelmo gubernijai.

1915–1918 m. pietinė dalis priklausė Vokietijos imperijos, , , o šiaurės rytinė dalis Oberostui. 1917–1920 m. pietrytinės žemės priklausė Ukrainos Liaudies Respublikai. 1920–1939 m. visos dabartinės vaivadijos žemės priklausė II Lenkijos Respublikos Liublino vaivadijai. 1939–1945 m. visos dabartinės vaivadijos žemės priklausė Trečiojo Reicho Generalgubernijai.

1945–1975 m. priklausė Lenkijos Liaudies Respublikos Liublino vaivadijai, kurios ribos buvo beveik tokios pačios kaip ir dabartinės vaivadijos. 1975–1998 m. priklausė , , Chelmo, Palenkės Bialos, ir vaivadijoms.

Dabartinė vaivadija įkurta 1999 m. sausio 1 d. sujungiant Liublino, Zamostės, Chelmo vaivadijas ir dalį Palenkės Bialos, Sedlcų ir Tarnobžego vaivadijų žemių, remiantis 1998 m. vietinės valdžios reorganizacijos aktu.

Dalis dabartinių Palenkės Radzino, Vlodavos, Parčevo ir Palenkės Bialos apskričių žemių nuo XIII–XIV a. iki 1795 m. priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei.

Administracinis suskirstymas

Vaivadija sudaryta iš 20 apskričių ir 4 miestų-apskričių. Vaivadijoje yra 213 valsčių, iš kurių 20 miesto tipo, 22 kaimo-miesto ir 171 kaimo tipo.

Miestai-apskritys

Geografija

Vaivadijos vakarinės žemės priklauo istoriniam Mažosios Lenkijos regionui, rytinės istoriniams Polesės ir Voluinės regionams, o šiaurinės XIX a. nuo Palenkės istorinio regiono atskirtam Pietinės Palenkės istoriniam regionui. Vaivadija išsidėsčiusi Pietinė Palenkės žemumoje, , , Voluinės aukštumoje ir . Didžiausios upės tekančios vaivadijos teritorijoje yra: Vysla, Vakarinis Bugas, Vepšas ir Kžna.

Miestai ir miesteliai

Vaivadijoje yra 42 miesto statusą turinčios gyvenvietės, 4 iš jų sudaro atskirus miestus-apskritis ir 20 miesto tipo valsčius.

Nr.	Miastas	Gyventojai	Plotas (km²)	Gyventojų tankis (gyv./km²)
1.	Liublinas	350 462	147	2377
2.	Chelmas	67 693	35,28	1918,7
3.	Zamostė	66 519	30,34	2193
4.	Palenkės Biala	57 790	49,40	1168,4
5.	Pulavai	49 066	50,61	969,5
6.	Švidnikas	40 050	20,35	1968
7.	Krašnikas	35 642	25,52	1397
8.	Lukuvas	31 120	35,75	852,2
9.	Bilgorajus	27 341	21,10	1295
10.	Liubartuvas	22 793	13,92	1648
11.	Lenčna	21 084	19	1110
12.	Liublino Tomašuvas	19 991	13,29	1506
13.	Krasnistavas	19 808	42,13	470,6
14.	Hrubiešuvas	18 350	33,03	578,6
15.		17 665	38,33	461
16.	Palenkės Mendzyžecas	17 088	20,03	853,1
17.	Palenkės Radzinas	16 047	19,31	831
18.	Vlodava	13 918	17,97	756
19.	Liublino Januvas	11 963	14,84	808
20.	Parčevas	10 228	8,05	1277
21.		9 644	15,26	632
22.		9 636	27,22	354
23.		8 739	15,12	578
24.		6 958	23,46	297
25.	Terespolis	6 001	10,11	594
26.		5 297	6,69	791,8
27.		5 255	29,12	180
28.		4 474	14,28	313
29.	Nalenčuvas	4 200	13,82	303,9
30.		3 485	30,44	114,49
31.		3 484	16,78	208
32.	Tarnogrodas	3 396	10,69	318
33.		3 297	4,82	684
34.		3 075	6,99	430
35.		2 718	9,15	297
36.		2 654	7,73	343
37.		2 634	8,43	312
38.		2 418	5	484
39.		2 341	5,01	467
40.		2 206	29,77	75
41.		2 144	18,52	116
42.		1 408	4,67	301