Vaivadija lenk województwo aukščiausias administracinis vienetas Lenkijos karalystėje nuo XV a ir Abiejų Tautų Respublik

Vaivadija (lenk. województwo) – aukščiausias administracinis vienetas Lenkijos karalystėje nuo XV a ir Abiejų Tautų Respublikoje 1582–1795 m. bei didžiausias savivaldus administracinis teritorinis vienetas Lenkijos Respublikoje nuo 1999 m.

Istorija

Abiejų Tautų Respublikos administracinis suskirstymas

Abiejų Tautų Respublikoje po 1569 m. Liublino unijos vaivadijų buvo:

1582-1634 – 34 (ir 1 , 1 vyskupija, 1 )
1634-1660 – 35 (ir 1 kunigaikštystė, 1 vyskupija, 1 žemė)
1660-1717 – 33 (ir 1 kunigaikštystė, 1 vyskupija, 1 žemė)
1717-1768 – 33 (ir 1 kunigaikštystė, 1 vyskupija)

1793-1795 m. – 18 (10 Lenkijos ir 8 Lietuvos)

Vaivadijai vadovavo Lenkijos karaliaus arba Lietuvos Didžiojo kunigaikščio skiriamas vaivada. Vaivadija buvo dalijama į seniūnijas, kurioms vadovavo seniūnai, vėliau į pavietus. Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo vietoje vaivadijų Lenkijos karalystėje 1815–1837 m. buvo sudaryti 8 departamentai, 1837–1915 m. gubernijos. 1815–1847 m. Poznanės Didžiojoje Kunigaikštystėje, 1847–1918 Poznanės provincijoje buvo 2 vaivadijos.

Abiejų Tautų Respublikos vaivadijos

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Vilniaus vaivadija (Vilniaus, Ašmenos, Lydos, Ukmergės, Breslaujos pavietai)
Trakų vaivadija (Trakų, Gardino, Kauno, Upytės pavietai)
Žemaitijos vaivadija (29 traktai)
Naugarduko vaivadija (Naugarduko, Volkovysko, Slonimo pavietai ir Slucko kunigaikštystė)
Bresto vaivadija (Bresto ir Pinsko pavietai)
Minsko vaivadija (Minsko, Ržečico ir Mozyrio pavietai)
Mstislavlio vaivadija
Vitebsko vaivadija (Oršos žemė)
Polocko vaivadija
Smolensko vaivadija (Smolensko ir Starodubo pavietai)

Rusia

Rusios vaivadija
- Lvovo žemė
- Pšemyslio žemė (Pšemyslio, Pševorsko pavietai)
- Sanoko žemė
- Haličo žemė (Haličo, , pavietai)
- Chelmo žemė (Chelmo ir pavietai)
Belsko vaivadija (, Grabovieco, Horodlės, pavietai)
Volynės vaivadija (Lucko, Vladimiro, Kremeneco pavietai)
Podolės vaivadija (Červonogrado, Kameneco, pavietai)
Kijevo vaivadija (Kijevo, Žitomiro, pavietai)
Braslavo vaivadija (, , Vinicos pavietai)
Černihovo vaivadija (Naugardo ir pavietai)

Didžiosios Lenkijos provincija

Poznanės vaivadija
Kališo vaivadija
Gniezno vaivadija
Sieradzo vaivadija
Lečicos vaivadija
Bžesko – Kujavijos vaivadija
Vroclavo vaivadija

Mazovija

Ravos vaivadija
Plocko vaivadija
Mazovijos vaivadija

Prūsija

Chelmno vaivadija
Malborko vaivadija
Pamario vaivadija

Mažoji Lenkija

Krokuvos vaivadija
Sandomiežo vaivadija
Radomo vaivadija
Liublino vaivadija

Livonija (Infliantai)

Vendeno vaivadija
Dorpato vaivadija
Pernu vaivadija
Livonijos vaivadija

Lenkijos Respublika

Atgavus nepriklausomybę Lenkijoje 1918–1939 m. buvo 15 vaivadijų, 1 autonominė Šlionsko vaivadija ir Gdansko išskirtinis miestas. 1945–1950 m. buvo 14 vaivadijų ir 2 miestai, 1950–1975 m. – 17 vaivadijų ir 2 miestai (nuo 1954 m. 5 miestai), 1975–1998 – 49 vaivadijos.

Nuo 1999 m. sausio 1 d. Lenkija suskirstyta į 16 vaivadijų, turinčių savivaldos teises:

Didžiosios Lenkijos vaivadija (Wielkopolskie)
Kujavijos Pamario vaivadija (Kujawsko-Pomorskie)
Liublino vaivadija (Lubelskie)
Liubušo vaivadija (Lubuskie)
Lodzės vaivadija (Łódzkie)
Mazovijos vaivadija (Mazowieckie)
Mažosios Lenkijos vaivadija (Małopolskie)
Opolės vaivadija (Opolskie)
Pakarpatės vaivadija (Podkarpackie)
Palenkės vaivadija (Podlaskie)
Pamario vaivadija (Pomorskie)
Silezijos vaivadija (Śląskie)
Šventojo Kryžiaus vaivadija (Świętokrzyskie)
Vakarų Pamario vaivadija (Zachodnio-Pomorskie)
Varmijos Mozūrų vaivadija (Warminsko-Mazurskie)
Žemutinės Silezijos vaivadija (Dolnośląskie)

Vaivadijos gyventojai renka vaivadijos seimelį, kuris formuoja regioninę politiką, sudaro vaivadijos valdybą ir vykdomuosius organus. Valstybės politiką vaivadijoje vykdo, ją derina su vaivadijos seimeliu ir prižiūri vaivadijos savivaldybių veiklą Ministrų tarybos skiriamas vaivada.

Nuorodos

ISO 3166-2:PL