Tarybinis revoliucinis kalendorius

Kitos reikšmės – Revoliucinis kalendorius.

Tarybinis revoliucinis kalendorius
Naudotas	Tarybų Sąjunga
Pradėtas naudoti	1929
Panaikintas	1940
Svarbesnės reformos	1931
Tipas	Saulės
Dienų metuose	365-366
kas 4 m.	po vasario 30
Mėnesių metuose	12
Dienų skaičius savaitėje	5, vėliau 6
Datos pagal Grigaliaus kalendorių
Metų pradžia	sausio 1
Naudojamos eros
Krikščioniškoji era	1 m.

Tarybinis revoliucinis kalendorius (rus. Советский революционный календарь) – kalendorius, kurį buvo bandoma įvesti TSRS nuo 1929 m. spalio 1 d. Tačiau nuo 1931 m. gruodžio 1 d. šis kalendorius buvo iš dalies panaikintas. Galutinai sugrįžta prie tradicinio kalendoriaus 1940 m. birželio 26 d. Kartu su Revoliuciniu kalendoriumi kai kuriais atvejais buvo naudojamas ir Grigaliaus kalendorius, kuris Rusijoje buvo įvestas 1918 m.

1931 m. kalendorius (kopija) su 5 dienų savaitėmis

1939 m. tabelis–kalendorius

Istorija

5 dienų savaitė

1929 m. rugpjūčio 29 d. TSRS Liaudies komisarų taryba išleido nutarimą „Dėl perėjimo prie nepertraukiamos gamybos TSRS įmonėse“. 1929–1930 ūkiniais metais buvo įvestas vieningas gamybinis tabelis–kalendorius. Kalendoriniuose metuose numatytos 360 dienų ir atitinkamai 72 penkiadieniai. Likusias 5 dienas nutarta laikyti šventinėmis.

Savaitę sudarė 5 dienos, o visi dirbantieji buvo suskirstyti į 5 grupes, pavadintas pagal atitinkamas spalvas (geltonoji, rožinė, raudonoji, violetinė, žalioji). Kiekviena grupė turėjo savo išeigines, ne darbo dienas. Nors laisvadienių ir tapo daugiau (vienas per 5 dienas vietoje anksčiau buvusio vieno per 7 dienas), bet ši reforma buvo nepopuliari, nes įnešė sumaišties į žmonių asmeninį ir valstybės gyvenimą dėl nesutampančių išeiginių dienų tarp skirtingų visuomenės narių.

Kiekvienam mėnesiui bandyta priskirti po 30 dienų, tokiu būdu 1930 ir 1931 m. TSRS turėjo egzistuoti vasario 30 d. Praktiškai šis variantas buvo atmestas. Likusias 5 ar 6 dienas siūlyta paskelbti „atostoginėmis“, neįeinančiomis nei į vieną mėnesį ar savaitę, suteikiant joms tam tikrus vardus:

• Lenino diena, sekusi po sausio 30 d. (kituose šaltiniuose – po sausio 22 d.)
• Darbo dienos, 2 dienos po balandžio 30 d.
• Industrinės dienos, 2 dienos po lapkričio 7 d.
• Keliamoji diena, po vasario 30 d. keliamaisiais metais

Šis neįgyvendintas projektas labai priminė universalaus (stabilaus) kalendoriaus projektą.

1937 m. kalendoriaus lapelis su įrašu „Dvidešimt pirmieji Socialistinės revoliucijos metai. Gruodžio 12. Šešiadienio šeštoji diena“

1929 m. pabaigoje įvesto kalendoriaus mėnesyje su penkiadienėmis savaitėmis buvo išlaikytas įprastas dienų skaičius. Kalendoriuje buvo „praleistos“ sekančios dienos, nepriklausiusios penkiadieniams:

• sausio 22 d. (sausio 21 d. – pirmoji penkiadienio diena, o sausio 23 d. – antroji penkiadienio diena)
• gegužės 1 ir 2 d.d. (gegužės mėnuo prasidėjo iš karto nuo 3–sios dienos)
• lapkričio 7 ir 8 d.d. (po lapkričio 6 d. sekė lapkričio 9 d.)

Kalendorius buvo tarsi tabelis, susidedantis tik iš darbo dienų. Išeiginės jame nebuvo nurodytos, kadangi kiekvienas dirbantysis savo darbovietėje turėjo asmeninį laisvų dienų sąrašą. „Spalviniame“ variante 5 visuotinės išeiginės dienos buvo pažymėtos raudona žvaigždute. Kiekviena penkiadienio diena tabelyje turėjo savo spalvą, kurią turėjo atsiminti kiekvienas darbuotojas.

6 dienų savaitė

Nuo 1931 m. gruodžio 1 d. įvedus šešiadienę savaitę, buvusios išeiginės tapo nesavaitinėmis, tarsi papildomomis, darbo dienomis (mėnesių 31–osios dienos), tačiau buvo spausdinamos tabeliuose–kalendoriuose, nes tomis dienomis reikėjo dirbti. Švenčių dienos tabeliuose taip pat nebebuvo praleidžiamos. Poilsio dienos buvo fiksuotos – nustatytos kiekvieno mėnesio 6, 12, 18, 24 ir 30 dienomis (kovo 1 d. naudota vietoje vasario 30 d., o kiekviena 31–oji diena laikyta papildoma darbo diena).

7 dienų savaitė

1940 m. birželio 26 d. buvo sugrįžta prie 7 dienų savaitės. Pradžioje, 1940–aisiais TSRS savaitės pradžia buvo laikomas sekmadienis, tik vėliau – pirmadienis.

Metai buvo tebeskaičiuojami pagal Grigaliaus kalendorių, tačiau data buvo nurodoma ir kaip „Socialistinės revoliucijos NN metai“, atskaitos tašku laikant 1917 m. lapkričio 7 d, kuomet įvyko Spalio revoliucija. Frazė „Socialistinės revoliucijos NN metai“ buvo įrašoma sieniniuose ir nuplėšomuose kalendoriuose iki pat TSRS subyrėjimo 1991 m.

Nuorodos

• Kalendoriaus istorija Rusijoje ir TSRS (rusų k.)