Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Grigorijaus kalendoriuje Vasaris turi 28 arba 29 dienas. Tačiau tris kartus istorijoje kai kuriose šalyse jis turėjo 30 dienų.

Švedijos karalystė 1700 metais, kuriai tuo metu priklausė ir Suomija, planavo pereit nuo Julijaus prie Grigaliaus kalendorių, praleidžiant keliamųjų metų papildomas dienas ateinančius 40 metų. 1700 metai nebuvo keliamieji, tačiau 1704 ir 1708 buvo, tad planas nebuvo teisingas. Taip Švediškas kalendorius tapo pasuktas viena diena į priekį nuo Julijaus kalendoriaus, bet vis dešimt dienų atsiliko nuo Grigaliaus. Šis nesusipratimas buvo išspręstas, kai 1712 metais buvo pridėtos dvi papildomos dienos prie vasario, taip atsirandant tais metais vasario 30 d. i. Ta diena atitiko vasario 29 Julijaus bei kovo 11 Grigaliaus kalendoriuose. Švedija prie Grigaliaus kalendoriaus perėjo 1753 metais.

1929 metais Tarybų Sąjungoje buvo įvestas revoliucinis kalendorius, kuriame kiekvienas mėnuo turejo 30 dienų, o likusios 5 ar 6 dienos buvo šventinės. Taip 1930 ir 1931 metais egzistavo vasario 30, tačiau 1932 metais buvo sugrąžinti senieji mėnesių ilgiai.

Trylikto amžiaus mokslininkas teigė, kad Julijaus kalendoriaus vasaris turėjo 30 dienų keliamaisiais metais nuo 44 iki 8 metų prieš mūsų erą. Teigiama, kad tada Augustas sutrumpino vasarį, norėdamas suteikti rugpjūčiui (lot. augustus), tada pavadintam jo garbei, tiek pat dienų, kiek turėjo liepa (lot. julius), pavadinta Julijaus Cezario garbei. Kadangi nėra jokių papildomų istorinių įrodymų, tikima, kad tai yra mitas, nors ir labai senas.