Sudargas

Sudargas
Laisvės aikštė
Sudargas
55°02′31″š. pl. 22°38′28″r. ilg. / 55.042°š. pl. 22.641°r. ilg. / 55.042; 22.641 (Sudargas)
Apskritis	Marijampolės apskritis
Savivaldybė	Šakių rajono savivaldybė
Seniūnija	Sudargo seniūnija
Gyventojų (2021)	33
Vikiteka	Sudargas
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Sudárgas Kilmininkas: Sudárgo Naudininkas: Sudárgui Galininkas: Sudárgą Įnagininkas: Sudárgu Vietininkas: Sudárge
Istoriniai pavadinimai	lenk. Sudargi, rus. Сударги

Sudárgas – kaimas Šakių rajono savivaldybėje, kairiajame Nemuno krante, į vakarus nuo Jurbarko, kelių  184  Kiduliai–Ramoniškiai  ir    Slavikai–Sudargas  kryžkelėje. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (įrengta 1945 m.), Sudargo evangelikų liuteronų bažnyčia, kapinės, veikia Kidulių pagrindinės mokyklos skyrius (anksčiau – Sudargo Martyno Sederevičiaus pagrindinė mokykla), biblioteka, paštas (LT-71077), bendruomenės centras.

Į vakarus nuo Sudargo eina siena su Kaliningrado sritimi (Rusija). Prie Nemuno, 1 km ruože yra išlikę penki Sudargo piliakalniai (IV–XIV a.).

Atvažiuojant nuo pasienio pusės

Skveras prie mokyklos

Etimologija

Sudargo pavadinimas kilęs nuo asmenvardžio Sudargas (asmenvardinis vietovardis). Nors Lietuvoje ir negausu vietovardžių, kurie remiasi pavardės vienaskaita, tačiau tokių pasitaiko (Kavarskas, Musteika, galbūt Birštonas). Žinomas ir istorinis asmuo, kurio vardu gyvenvietė pavadinta – tai Žemaitijos didikas Sudargas, kurį nuo 1308 m. mini kryžiuočių ordino kronikos. Spėjama, kad čia buvo kilmingų lietuvių Sudargų rezidencija.

Nuo 1724 m. kurį laiką miestelis vadinosi Jansborgu (šved. Jansborg – „Jono miestas“), miestelio teises išrūpinusio didiko Jono Mikalojaus Radvilos garbei.

Istorija

Viduramžiais čia buvo vienas stipriausių krašto gynybos centrų kariaujant su teutonais, stovėjo žemaičių , kurią 1317 m. birželio 24 d. sudegino kryžiuočiai. Po to vietovė ilgam išnyko. Tik XVI a. pradžioje Lenkijos karalienei ir Lietuvos didžiajai kunigaikštienei Bonai ėmus kolonizuoti panemunę gyvenvietė ėmė augti.

1561 m. minimas kaimas. 1724 m. Jonas Mikalojus Radvila (tuometinis Jurbarko seniūnas) išrūpino iš Ldk Augusto II miestelio teises, leista turėti turgų, rengti du prekymečius. 1748 m. pastatyta medinė Sudargo bažnyčia. 1792 m. gegužės 12 d. Stanislovas Augustas suteikė miesto teises ir herbą. 1795 m. Sudargas atiteko Prūsijai, vėliau – Lenkijai.

XIX a. 2-ojoje pusėje Sudargas buvo svarbus knygnešystės centras, didelis spaudinių srautas ėjo per kleboną Martyną Sederevičių. 1870 m. rugpjūčio 28 d. Sudargas neteko miesto teisių. XIX a. pabaigoje jis minimas kaip Naumiesčio apskrities gyvenvietė Kidulių valsčiuje.

2000 m. patvirtintas dabartinis Sudargo herbas. 2003 m. įkurtas Sudargo bendruomenės centras.2020 m. prie piliakalnių pradžios atidengta skulptūra rašytojui Dž. Selindžeriui ir jo romanui „Rugiuose prie bedugnės“ (aut. Nerijus Erminas). Iš Sudargo yra kilęs rašytojo prosenelis.2022 m. atidengta skulptūrinė kompozicija paminėti Melno taikos sutarties 600 m. jubiliejų. Paminklą (skulp. Saulius Kriščiukaitis) sudaro laiptai, įskilusi gotikinė arka, kalavijas ir skydai su Vyčiu bei Kryžiumi.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1561 m.	Jurbarko valsčius	?
–1870 m.	miestelis-valsčius	Naumiesčio apskritis
1870–1915 m.	Kidulių valsčius
1919–1950 m.		Šakių apskritis
1950–1963 m.	Sudargo apylinkės centras	Šakių rajonas
1963–1972? m.	Kidulių apylinkė
1976 m.	Slavikų apylinkė
1989 m.	Griškabūdžio apylinkė
1995–	Sudargo seniūnijos centras	Šakių rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2021 m.
1888 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1982 m.	1987 m.
932	257	119	91	71	70	72
1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-	-	-
77	85	35	33	-	-	-
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Serafinas Laurynas Kušeliauskas (1820–1889), Sudarge palaidotas knygnešys
• Martynas Sederevičius (1829–1907), Sudarge palaidotas kunigas ir knygnešys
• Bencion Grande (1891–1974), orientalistas

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Сударги. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 31А (62) : Статика — Судоустройство. С.-Петербургъ, 1901., 904 psl. (rus.)
3. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 201–202
4. Sudargas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-29).
5. „Apie seniūniją - Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija“. seniunai.lt. iš originalo 2016-04-26. Nuoroda tikrinta 2016-04-26.
6. Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 242, str. 189.
7. Sudargi. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 548 psl. (lenk.)
8. Šakių rajone atidengta skulptūra rašytojui J. Salingeriui ir jo „Rugiuose prie bedugnės“ lrytas.lt
9. Šakių rajone, Sudarge, atidengiamas paminklas Melno sutarčiai 15min.lt
10. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
11. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
14. Sudargas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 125
15. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
16. Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Literatūra

• Sudargas. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 305 psl.
• Sudargo istorija ir kalendorius: 2001–2004 m. / Jonas Bosas. – Marijampolė: Ramona, 2001. – 64 p.: iliustr. –
• Sudargas: kaimui – 465 metai (1539–2004) / Jonas Bosas. – Marijampolė: TeleSATpressa, 2004. – 72 p.: iliustr. –

Nuorodos

• Sudargas
• Sudargo žemėlapiai 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
			Pervazninkai – 6 km Kiduliai – 10 km JURBARKAS – 12 km
			Ročiškiai – 5 km Slavikai – 12 km