Jurbarko valsčius

55°05′š. pl. 22°46′r. ilg. / 55.08°š. pl. 22.77°r. ilg. / 55.08; 22.77

Jurbarko valsčius
Laikotarpis: XV a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Jurbarkas
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Žemaitijos seniūnija	(XV–XVI a.)
Rusijos imperija
Kauno gubernija	Raseinių apskritis (186?–1915)
Lietuva
	Raseinių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Raseinių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Raseinių apskritis (1944–1947) Jurbarko apskritis (1947–1950)

Jurbarko valsčius (rus. Юрбургская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje, dešiniajame Nemuno krante. Centras – Jurbarkas. 2018 m. išleista Jurbarko valsčiaus kronika.

Istorija

Valsčius minimas dar 1561 m. Atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Jurbarko rajonui (16 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		6417	984 kiemai	5 seniūnijos	60
1923 m.	324	10.344	2001
1932 m.	330	12215		15 seniūnijų
1949-01-01 ((išsamiau))	326			16 apylinkių

Vadovai

• , 1932 m.

Suskirstymas

XIX a. valsčiaus kaimai skirstėsi į 5 seniūnijas. Ši sistema buvo nustatyta 1872 m. Tos seniūnijos ne tik teritoriškai, bet ir priklausomybe – vienos priklausė valstybei, kitos žemvaldžiams bajorams (iki valstiečių reformos).

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Antkalniškiai	Antkalniškių seniūnija	Antkalniškių apylinkė
Bandzinai I	Bandzinų seniūnija	-
Girdžiai	Girdžių seniūnija	Girdžių apylinkė
Jokūbaičiai I	Jokubaičių seniūnija	Jokūbaičių apylinkė
Kuturiai	Kuturių seniūnija	Kuturių apylinkė
Lukšiai	Lukšių seniūnija	Lukšių apylinkė
Meškininkai	Meškininkų seniūnija	Meškininkų apylinkė
Paantvardys	Pantvardžių seniūnija	Paantvardžio apylinkė
Pašventys	Pašvenčių seniūnija	Pašvenčio apylinkė
Rotuliai	-	Rotulių apylinkė
Skirsnemunė	Skirsnemunės seniūnija	Skirsnemunės apylinkė
Skirsnemuniškiai I	Skirsnemuniškių seniūnija	Skirsnemuniškių apylinkė
Smukučiai	Smukučių seniūnija	Smukučių apylinkė
Švendriškiai	Švendriškių seniūnija	Švendriškių apylinkė
Vertimai	-	Vertimų apylinkė
Žindaičiai	Žindaičių seniūnija	Žindaičių apylinkė
	Žiobrininkų seniūnija	Žiobrininkų apylinkė
Iš viso:	15 seniūnijų	16 apylinkių

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1873	Paantvardys	Jurgis Baltrušaitis, poetas	1944
1892	Lukšiai	Antanas Giedraitis-Giedrius, rašytojas, pedagogas	1977
1892	Rotuliai	Kazimieras Ambrozaitis, filosofas	1957
1894	Juodaičiai	Antanas Jokimas, architektas	1964
1894	Smukučiai	Antanas Tamošaitis, teisininkas	1940
1906	Klišiai	Juozas Gustas, kunigas	1958
1910	Geišiai	Petronėlė Bernadišienė, kalbininkė	1993
1912	Žindaičiai	Vladas Baltrušaitis, muzikas	1975
1920	Smukučiai	Elena Červinskienė, literatūrologė	2003
1921	Dainiai	Jonas Macaitis, leksikografas	1989
1926	Skirsnemunė	, dainininkė	2023
1928	Paskynai	Antanas Barčas, aktorius	1990
1929	Rotuliai	Elzė Galnaitytė, kalbininkė	2013
1931	Pašventys	Arnoldas Piročkinas, kalbininkas	2020
1932	Kalnėnai	Antanas Kaminskas, technologas	2010
1933	Kuturiai	Jonas Juškaitis, poetas	2019
1933	Jerubiškiai	Bronislovas Martinkus, ekonomistas	2020
1935	Skirsnemunė	Vytautas Urbanavičius, archeologas	2024
1938	Žvirblaukys	Jonas Ambrukaitis, pedagogas
1938	Skirsnemunė	Juvencijus Deikus, inžinierius mechanikas
1938	Kažemėkai	Juozapas Edvardas Misevičius, matematikas	2010
1943	Naujasodžiai	Eugenijus Algimantas Bagdanskis, inžinierius
1943	Kuturiai	Viktoras Blažys, karininkas

Šaltiniai

1. Jurbarko miesto ir valsčiaus kronika, 1918-1940 metai. – Vilnius, Margi raštai, 2018. Parengė Arnoldas Piročkinas.
2. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
3. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.
6. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 28
7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 649 psl.
8. Galime didžiuotis Jurbarko miesto istorija. 2012-04-10, Jkgg.lt (tikrinta 2021-10-27).
9. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 655–656 psl.
10. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 29
11. Anapilin išėjo žinoma JAV lietuvių dainininkė, kraštietė Aldona Stempuženė. Mūsų Laikas. 2023-07-28. Nuoroda tikrinta 2023-07-31.