Rugiuose prie bedugnės

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka . Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Rugiuose prie bedugnės

1999 m. Alma Littera leidimo viršelis
Autorius	Jerome David Salinger
Šalis	JAV
Žanras	romanas, jaunimo literatūra
UDK:	821.111(73)-31
Originalus leidimas
Pavadinimas	The Catcher in the Rye
Šalis	JAV
Kalba	anglų
Leidykla	Little, Brown and Company
Išleista	1951 m.
Formatas	knyga
Puslapių	277
OCLC:	287628
Pirmasis lietuviškas leidimas
Pavadinimas	Rugiuose prie bedugnės
Leidykla	Vaga
Išleista	1966 m.
Vertėjas	Povilas Gasiulis
Formatas	kietais viršeliais
Puslapių	222

„Rugiuose prie bedugnės“ (angl. The Catcher in the Rye) – amerikiečių rašytojo Džeromo D. Selindžerio 1951 m. išleistas romanas. Knyga išversta į daugelį kalbų, kasmet parduodama apie 250 tūkst. egzempliorių, iš viso parduota apie 65 mln.

Kūrinys, iš pradžių skirtas suaugusiems skaitytojams, susilaukė didžiulio pasisekimo jaunimo tarpe. Šiuo metu knyga „Rugiuose prie bedugnės“ labai dažnai įtraukiama į mokyklų mokymo programas, ji – viena iš moksleiviams rekomenduojamų perskaityti knygų. Pirmuoju asmeniu pasakojamoje istorijoje perteikiami pagrindinio veikėjo Houldeno išgyvenimai Niujorke, pasaulis iš paauglio perspektyvos.

Kūrinys dažnai kritikuojamas dėl savo neliteratūrinės kalbos, per daug atviro ir vulgaraus paauglių minčių bei santykių reiškimo. Dėl šių priežasčių knyga kai kuriuose kraštuose buvo uždrausta, tačiau tai lėmė, jog pagrindinis veikėjas Houldenas tapo visų pasaulio jaunuolių herojumi. Kiekvienas berniukas Houldene matė save, Houldenas buvo kiekvienas pasaulio paauglys.

Veikėjai

Houldenas Kolfildas () yra pagrindinis veikėjas ir istorijos pasakotojas. Jis – septyniolikmetis, pasakojantis apie laiką, kai jam buvo šešiolika metų. Pasakojimas prasideda nuo to, kai Houldenas pašalinamas iš Pensio mokyklos. Houldenas – protingas ir jautrus, bet pasakoja cinišku, ironišku balsu. Jis mano, kad visas pasaulis yra veidmainiškas, nedoras ir toks bjaurus, jog sunku jį pakęsti.

Elis Kolfildas (Allie Caulfield) – Houldeno jaunesnysis brolis, miręs nuo leukemijos, kai Holdenui buvo trylika metų. Elis buvo geraširdis, švelnus, atidus, protingas ir labai rūpestingas. Elis ir Houldenas buvo labai artimi. Elio mirties naktį Houldenas išdaužė visus langus šeimos garaže plikais kumščiais, kurie niekada galutinai nesugijo. Dėl šio susižalojimo Houldenas daugiau negali suspausti kumščio savo dešiniąja ranka.

Fibė Kolfild (Phoebe Caulfield) – Houldeno jaunesnė sesuo, kurią jis garbina. Kai ji buvo ketvirtokė, Houldenas paliko Pensio mokyklą. Jis seserį laiko tobulumo ir nekaltumo pavyzdžiu ir įsiunta pamatęs grafitus jos mokykloje, kuriuose rašomi nešvankūs žodžiai. Jis bijo, kad mokyklinukai pamatys ir tai paveiks jų gerumą bei nekaltumą. Kai kuriose romano vietose sesuo yra net brandesnė už brolį – ji kritikuoja jį už vaikiškumą.

D. B. Kolfildas (D. B. Caulfield) – Houldeno vyresnis brolis ir gyvena Holivude, kur dirba scenaristu. Houldenas niekina D.B. profesiją, ir vadina savo brolį „veidmainiu“, nes kinas yra vien apgaulė. Houldenas teigia, kad niekina kiną, bet knygoje jis pateikia savo mintis apie filmus, ir ne visada iš blogosios pusės.

Trumpas siužetas

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Houldeno pasakojami įvykiai vyksta tuoj po to, kai jis prieš pat Kalėdas išmetamas iš Pensio mokyklos Pensilvanijoje. Tai ketvirta Houldeno mokykla, iš kitų trijų jis irgi buvo išmestas. Kai Houldenui pranešama, kad jis trys dienos prieš Kalėdų atostogas turės grįžti namo į Manhateną, jis nutaria aplankyti savo istorijos mokytoją, poną Spenserį, norėdamas su juo atsisveikinti, bet Spenseris bando papeikti jį už jo blogą mokymąsi ir Houldenas susierzina.

Grįžęs atgal į mokyklos miegamąjį, Houldenas vis dar yra susierzinęs ir jam užkliūna nehigieniškas kaimynas vardu Eklis ir kambario draugas Stredleiteris. Stredleiteris leidžia vakarą su Džeine Gelager, mergaite, kuria Houldenas vis dar žavisi. Vakarėjant Houldenas vis labiau jaudinasi dėl to, kad Stredleiteris išėjo su Džeine, ir kai Stredleiteris sugrįžta, Houldenas priekabiai pradeda klausinėti ar jis su Džeine mylėjosi. Stredleiterį erzina Houldenas. Jis įniršta, puola Houldeną, ir sukruvina jam nosį. Houldenas nusprendžia, kad jam jau iki gyvo kaulo įgriso Pensis ir jis grįš į Niujorką trimis dienomis anksčiau. Tikisi pagyventi viešbutyje, ir kad jo tėvai nežinos, jog jis išmestas ir grįžo anksčiau.

Traukinyje į Niujorką, Houldenas sutinka vieno iš Pensio mokinių motiną. Nors jis mano, kad šis studentas yra „šunsnukis“, jis papasakoja moteriai, koks drovus yra jos sūnus ir kaip jį mokykloje visi gerbia. Atvykęs į Pensilvanijos stotį, jis sėda į taksi ir nuvyksta į Edmonto viešbutį.

Pro viešbučio langą Houldenas stebi kambarius kitame viešbučio sparne. Jis mato vyriškį, besimaunantį šilkines kojines, aukštus pakulnius, liemenėlę, korsetą, ir vakarinę suknelę. Houldenas pagalvoja, kad tas žmogus yra transvestitas. Kitame kambaryje jis taip pat mato vyrą ir moterį, kurie vienas kita maitina ir isteriškai juokiasi. Jis interpretuoja poros elgesį kaip seksualinį žaidimą. Houldenas paskambina Feitei Kevendiš – merginai, kurios numerį jis gavo iš pažįstamo . Feitė Kevendiš jam niekada nepatiko, bet Houldenas tikisi su ja pasimylėti, nes ji yra striptizo šokėja. Iš pradžių Feitė susierzina, kad jai tokiu vėlyvu metu skambina kažkoks nepažįstamasis, tačiau ji galų gale sutinka susitikti kitą dieną.

Ryte Houldenas nekantrauja su ja susitikti, todėl nueina žemyn į barą vestibiulyje, tačiau padavėjas supranta, kad jis yra nepilnametis, todėl jo neaptarnauja. Jis pradeda flirtuoti su trimis moterimis jau peržengusiomis ketvirtą dešimtį metų, kurios atrodo lyg būtų iš kito miesto, ir kurioms terūpi čia pamatyti kokią nors garsenybę. Vis dėlto Houldenas su viena jų pašoka, ir moteris, dėl to, kad beprotiškai gerai šoka, jam pradeda patikti. Po dar trupučio flirto, moterys išeina, palikdamos jam sumokėti visą jų sąskaitą.

Išėjęs iš vestibiulio jis prisimena apie Džeinę Gelager. Jie susitiko leisdami vasaros atostogas Meine, žaisdami golfą. Žiūrėdami filmus kino teatruose, jie susikabindavo už rankų, ir kaip vieną popietę, žaisdami šaškėmis, pamatė, kad atvyko Džeinės tėvas. Jam išvykus, Džeinė pradėjo verkti. Houldenas bučiavo jos veidą, bet ji nesileido bučiuojama į lūpas.

Houldenas palieka Edmonto viešbutį ir taksi automobiliu važiuoja į Ernio džiazo klubą Grinidžvilidže. Jis vėl klausinėja taksisto, kur dedasi antys Centriniame Parke, kai vanduo užšąla, šis taksistas dar labiau susierzina negu pirmasis. Atvykęs į Ernį, Houldenas sėdi už stalo vienas ir stebi lankytojus. Jis susiduria su Lilijana Simons – viena iš jo vyresniojo brolio ankstesnių draugių, kuri kviečia jį pasėdėti su ja ir jos draugu, tačiau Houldenas atsisako, ir grįžta atgal į Edmonto viešbutį.

Morisas – lifto operatorius Edmonte – pasiūlo Houldenui prostitutę už penkis dolerius ir Houldenas sutinka. Jauna mergina, atvykusi į jo kambarį, pradeda vilktis savo suknelę, bet Houldenas pasijunta suglumęs ir bando užmegzti su ja pokalbį. Jis tvirtina, kad neseniai patyrė stuburo operaciją ir nėra pakankamai atsigavęs, kad galėtų su ja mylėtis, bet žada jai bet kokiu atveju užmokėti. Prostitutė atsisėda jam ant kelių, tada jis paduoda jai penkis dolerius ir išprašo pro duris. Ji sugrįžta su Morisu, kuris reikalauja dešimt dolerių, o ne penkių. Kai Houldenas atsisako užmokėti, Morisas smogia jam į pilvą ir palieka ant grindų, o tuo metu prostitutė paima penkis dolerius iš jo piniginės.

Houldenas pabunda dešimtą valandą, sekmadienį, ir kviečia Selę Hejes – patrauklią mergaitę, su kuria jis jau keleri metai draugavo. Jie susitaria susitikti Brodvėjaus žaidimo aikštėje. Jis pusryčiauja bare ir kalbasi su dviem vienuolėmis apie Romeo ir Džuljetą. Galiausiai bando paskambinti Džeinei Gelager telefonu, tačiau atsiliepia jos motina, ir jis padeda ragelį. Išsikvietęs taksi, Houldenas važiuoja į Centrinį Parką, norėdamas pamatyti savo jaunesnę seserį Fibę, tačiau jos ten nėra. Vienai iš Fibės mokyklos draugių jis padeda apsimauti pačiūžą, ir mergaitė užsimena jam, kad Fibė galėtų būti Gamtotyros muziejuje. Nors jis ir žino, kad Fibės klasė nevyks į muziejų sekmadienį, bet jis ten nueina. Tačiau, pasiekęs muziejų, jis į vidų nusprendžia neiti, ir nuvažiuoja į Biltmorės viešbutį, norėdamas sutikti Selę.

Houldenas ir Selė eina žaisti, nors ir Houldenas yra pasipiktinęs, kad Selė kalba su pažįstamu berniuku. Selė pasiūlo pačiuožinėti, tačiau jie abu neturi pačiūžų ir nusprendžia, užuot čiuožinėję, pasikalbėti. Houldenas bando Selei paaiškinti kodėl jis yra nelaimingas mokykloje, ir primygtinai siūlo jai pabėgti su juo į Masačusetsą, į Vermontą, ir gyventi namelyje ant ratų. Kai ji atsisako, jis juokiasi iš jos, o Selė į tai sureaguoja piktai. Ji atsisako klausyti jo atsiprašymų ir nori, kad Houldenas išvyktų.

Houldenas vėl kviečia Džeinę, bet negauna jokio atsakymo. Jis kviečia Karlą Liusą – jaunuolį, kuris buvo studentų patarėjas Hutono mokykloje, ir kuris dabar yra Kolumbijos Universiteto studentas. Liusas susitaria susitikti su juo po pietų, ir Houldenas, norėdamas prastumti laiką, eina į kino filmą. Houldenas ir Liusu susitinka Vikerio bare Setonhotelyje. Houldenas su Liusu kalba atvirai, bet susimauna, prakalbęs apie homoseksualus. Houldenas nuvyksta į barą išgerti ir klausosi pianisto ir dainininko.

Nemažai išgėręs, Houldenas skambina Selei telefonu ir kalba apie jų Kūčių planus. Tada jis eina į Centrinį Parką, kur jis mėgo stebėti antis kai buvo vaikas. Parke jam pasidaro šalta ir jis nusprendžia eiti į savo namus, kur galės pasikalbėti su sese Fibe. Jis jai fantazuoja apie tai, kad yra „stebėtojas rugiuose“, kuris saugo mažus vaikus, žaidžiančius netoli uolos krašto.

Houldenas kviečia savo ankstesnį anglų kalbos mokytoją, poną Entolinį, kuris pasikviečia Houldeną į savo butą. Ponas Entolinis klausinėja Houldeno apie jo pašalinimą ir bando jam patarti. Houldenas negali paslėpti savo mieguistumo, ir ponas Entolinis paguldo jį į lovą ant kušetės. Houldeną pažadina ponas Entolinis, glostantis jo viršugalvį. Manydamas, kad Entolinis homoseksualas ir priekabiauja, Houldenas pabėga iš jo buto ir kelias valandas miega ant suolo Centrinėje stotyje.

Houldenas eina į Fibės mokyklą ir nusiunčia jai raštelį, sakydamas, kad jis išvyksta namo ir prašo susitikti pietų metu muziejuje. Fibė atvyksta, nešina lagaminu, pilnu drabužių, ir prašo, kad Houldenas paimtų ją su savimi. Jis piktai atsisako, ir ji pradeda verkti, o vėliau net nebekalba su juo. Jis veda ją į parką, nuperka bilietą ir stebi ją, besisukančią karuselėje. Pradeda smarkiai lyti, jis permirksta, bet vis tiek jaučiasi labai laimingas, stebėdamas laimingą seserį, besisukančią karuselėje.

Houldenas savo pasakojimą baigia sakydamas, kad nieko daugiau pasakoti nenori. Jis teigia, kad nenumano, kaip susiklostys jo ateitis, bet tikrai žino, jog pasiilgs savo draugų.

Rašymo stilius

Selindžeris romane panaudojo šnekamąją ir gatvės kalbą pirmuoju asmeniu. Šis stilius puikiai perteikia pagrindinio romano herojaus mintis. Kritikai sutiko, kad romanas tiksliai atspindi aprašomo laikotarpio paauglišką kalbą.

Recenzijos

Per dešimtmetį po jo publikacijos amerikiečių ir britų žurnaluose buvo išspausdinta daugiau kaip 70 romano recenzijų.

Prieštaravimai

1961–1982 m. knyga „Rugiuose prie bedugnės“ buvo labiausiai cenzūruota knyga vidurinėse mokyklose ir bibliotekose Jungtinėse Valstijose. 1981 m. ji buvo labiausiai cenzūruota knyga ir, kartu, antra plačiausiai dėstoma knyga Jungtinių Valstijų visuomeninėse mokyklose. Amerikos Bibliotekų asociacijos duomenimis, „Rugiuose prie bedugnės“ 1990–2000 m. buvo 13-oji dažniausiai ginčytina knyga. Ji buvo viena iš 10 labiausiai ginčytinų knygų 2005 m.