Stakliškės II

Stakliškės
Stakliškių centras
Stakliškės
54°35′24″š. pl. 24°19′16″r. ilg. / 54.590°š. pl. 24.321°r. ilg. / 54.590; 24.321 (Stakliškės)
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Prienų rajono savivaldybė
Seniūnija	Stakliškių seniūnija
Gyventojų (2021)	562
Vikiteka	Stakliškės
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Stãkliškės Kilmininkas: Stãkliškių Naudininkas: Stãkliškėms Galininkas: Stãkliškes Įnagininkas: Stãkliškėmis Vietininkas: Stãkliškėse
Istoriniai pavadinimai	lenk. Stokliszki, rus. Стоклишки

Stakliškės – kaimas Prienų rajono savivaldybėje, į rytus nuo Prienų, prie kelio  A16  Vilnius–Prienai–Marijampolė . Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos. Stovi Stakliškių Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1776 m.), koplyčia ir šventoriaus vartai, veikia Stakliškių gimnazija, biblioteka, kultūros namai, paštas (LT-59052), ikimokyklinio ugdymo skyrius, Lietuvos nepriklausomybės paminklas (pastatytas 1997 m.). Vietovė garsėja „Stakliškių midumi“ – Europos Sąjungoje saugomu produktu, įtrauktu į Saugomų geografinių nuorodų (SGN) registrą. Išlikę XIX a. pabaigos alaus daryklos salyklo bokštas ir sandėlis, XVIII a. koplytėlė su Kristaus, nešančio kryžių, skulptūra.

Šalia gyvenvietės prie Verknės trykšta Stakliškių versmės. Į rytus nuo gyvenvietės stūkso Stakliškių I piliakalnis ir Stakliškių II piliakalnis, pilkapynas. Apylinkėse buvo rastas .

Stakliškių gimnazija

Lietuvos nepriklausomybės paminklas

Etimologija

1375 m. vokiečių ordinų kronikoje minimos kaip Staghelisken, 1385 m. kaip Stakelisken. Gali būti, kad vietovardis kilęs nuo bendrinio žodžio staklės, nors priesaga -iškės dažniausiai taikoma vietovardžiams, kilusiems iš asmenvardžių. Tačiau pavardė su šaknimi stakl- nėra žinoma. Viena iš senesnių ordino minimų formų turi šaknį stakel-, kurią būtų galima kildinti iš mažybinės pavardės Stakelė ar Stakelis, kuri savo ruožtu kilusi nuo Stakė, Stakas ar Stakys, o šioji nuo krikščioniško vardo Stanislovas arba Eustachijus (trumpiniai – Stakas, Stachas). Nors ir maža tikimybė, kad XIV a. pabaigoje jau buvo krikščioniškų vardų pietų Lietuvoje, tačiau tai įmanoma.

XX a. tarpukariu norminė lytis buvo Stakliškis.

Istorija

Jau XIII–XIV a. čia būta nemažos gyvenvietės. Vietovė minima Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose nuo XIV a. pabaigos kaip visko gausus kraštas. Nuo 1513 m. – miestelis. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Stakliškes užrašė Barborai Radvilaitei. Iki 1586 m. pastatyta pirmoji Stakliškių bažnyčia.

XVIII a. seniūnas L. Pacas įrengė prie Žiupos šaltinių druskos varyklą. 1791 m. mineralinius vandenis tyrė VU profesorius S. Jundzilas. 1792 m. Stakliškės gavo Magdeburgo teisę. Po 1795 m. dvarą perėmė Rusijos iždas. Per 1831 m. sukilimą F. Modzalevskis Stakliškių parapijoje sudarė sukilėlių būrį. 1847 m. mineraliniai vandenys imti naudoti gydymo tikslams – tais metais atidaryta nedidelė medinė gydykla, kurioje 1853 m. gydėsi apie 200 žmonių. Miestelis XIX a. viduryje buvo svarbus kurortas, tačiau 1857 m. ištiko didelis gaisras ir kurortas nebeatsigavo, vietoje jo išpopuliarėjo netoliese buvęs Birštonas. XIX a. pabaigoje Stakliškės – miestelis Trakų apskrities Jiezno valsčiuje.

Per 1905–1907 m. Rusijos revoliuciją 1905 m. Stakliškėse vyko mitingas ir politinė demonstracija. 1905 m. leistas turgus, įsteigtas paštas, 1909 m. – taupomoji‑skolinamoji bendrovė, 1910 m. įkurti Šv. Kazimiero, 1911 m. – draugijų skyriai. 1910 m. Stakliškės buvo išsiskirstytos į vienkiemius. 1919 m. vasarą miestelį okupavo lenkų armija. 1930 m. buvo 58 namai, 17 parduotuvių, alaus darykla, malūnas, veikė smulkaus kredito draugija, kelių visuomeninių organizacijų skyriai. 1937 m. įkurta biblioteka.

Nuo 1945 m. pavasario Stakliškių valsčiaus Lietuvos partizanai telkėsi Punios šile, priklausė Didžiosios Kovos apygardos „A“ partizanų rinktinei.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1968 m. spalio 23 d. sudaryta dabartinė gyvenvietė, kai buvo sujungtos Stakliškės I ir Stakliškės II.

1997 m. gruodžio 18 d. Prezidento dekretu patvirtintas Stakliškių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV a., 1565 m.	Stakliškių valsčiaus centras	Kauno apskritis
XIX a.	Jiezno valsčius	Trakų apskritis
1919–1946 m.	Stakliškių valsčiaus centras	Alytaus apskritis
1946–1950 m.		Prienų apskritis
1950–1962 m.	Stakliškių apylinkės centras	Jiezno rajonas
1962–1995 m.		Prienų rajonas
1995–	Stakliškių seniūnijos centras	Prienų rajono savivaldybė

Stakliškės. UAB „Lietuviškas midus"

Stakliškių bažnyčia

Aikštė Stakliškėse

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1738 m. ir 2021 m.
1738 m.	1789 m.	1833 m.	1868 m.*	1897 m.^sur.	1901 m.*	1905 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.
17	63	336	1 305	2 200	1 869	2 570	1 787	1 690
1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1982 m.	1987 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-
1 410	1 167	1 160	945	997	940	747	562	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Liudas Gira (1884–1946), rašytojas, vienas jo slapyvardžių – Stakliškių Liudas.
• Vincas Andrulis (1890–1972), JAV lietuvių visuomenės veikėjas (palaidotas Stakliškių kapinėse).
• Eleonora Kaminskaitė (1951–1986), irkluotoja.
• Rimvydas Maciulevičius (1954–2022), visuomenės veikėjas, aviatorius.
• Jonas Furmanavičius (1962–2009), teisėjas.
• Jonas Dalinevičius (g. 1963 m.), bažnyčios veikėjas.
• Dana Kamarauskienė (g. 1966 m.), pedagogė, Ukmergės politikė.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Стоклишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 31А (62) : Статика — Судоустройство. С.-Петербургъ, 1901., 680 psl. (rus.)
3. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 763 psl.
4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 197–1999
5. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
6. Stokliszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 359 psl. (lenk.)
7. Stakliškės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 418 psl.
8. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
9. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
11. Stakliškės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 277 psl.
12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
13. Stakliškės. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 367 psl.
14. Stakliškės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 86
15. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
16. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Stakliškės. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 394 psl.

Nuorodos

• Miestelio internetinė svetainė 2008-12-23 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
		Pieštuvėnai – 5 km	Nemaitonys – 11 km Užuguostis – 6 km
	Pikelionys – 6 km JIEZNAS – 11 km		Gripiškės – 2 km AUKŠTADVARIS – 13 km