Verknė

Verknė
Verknė ties Ustronės dvareliu
Ilgis	77,3 km
Nuolydis	130 cm/km
Baseino plotas	703 km²
Vidutinis debitas	5,69 m³/s
Ištakos	Trakų rajonas
Žiotys	Nemunas
Šalys	Lietuva
Vikiteka	Verknė

Verknė – upė pietų Lietuvoje, Trakų ir Prienų rajonuose. Prasideda Galaverknės pavadinimu Trakų rajone, 5 km į vakarus nuo Rūdiškių, Aukštadvario regioniniame parke. Pačiame aukštupyje pratekėjusi Vilkokšnio ežerą įgyja Verknės pavadinimą. Labai vingiuodama teka vakarų, šiaurės vakarų, pietvakarių kryptimi per Sienio, , Navos ir dar keletą mažesnių ežerų. Įteka į Nemuną 2 km į šiaurės rytus nuo Birštono, aukščiau Birštono kilpos, 285 km nuo Nemuno žiočių. Apie 2 km Verknės žemupio ruožas yra patvenktas Kauno marių.

Didesni intakai: Strūzda, Samė, Adinčiava, Vapsa, Obeltis, Dindžiakė (kairieji), Balina, Lielelė, Guostė, Alšia, Sviedubė (dešinieji).

Verknės vagos vidutinis plotis 10–25 m. Vidutinis srovės greitis 0,3-0,5 m/s, didžiausias (ties Aukštadvariu, Verbyliškėmis, Medeikoniais) 1 m/s. Debitas ties Verbyliškėmis: vidutinis – 5,55 m³/s, didžiausias – 116 m³/s, minimalus – 0,2 m³/s. Verkne pavasarį nuteka 35 %, vasarą 18 %, rudenį 20 %, žiemą 27 % viso metinio upės nuotėkio. Pavasario potvynio metu vandens lygis pakyla iki 1,3 m virš įprastinio vasaros lygio. Verknė užšąla gruodžio pabaigoje, ledas laikosi ~85 dienas. Upės baseine yra ~80 ežerų, kurie sudaro 2 % baseino ploto. Pelkės užima 12 %, miškai 13 % baseino. Verknės aukštupyje gausu požeminių vandenų šaltinių.

Verknė patvenkta dvejose vietose: Aukštadvario HE tvenkinys (nuo 1960 m., 293 ha, 56 km nuo žiočių) ir Jundeliškių tvenkinys (nuo 1958 m., 22 ha, 9 km nuo žiočių). Ties Verbyliškėmis (14 km nuo žiočių) yra įrengtas vandens matavimo postas. Upės aukštupys įeina į Aukštadvario, o žemupys – į Nemuno kilpų regioninius parkus, be to, ruožas nuo Aukštadvario tvenkinio iki Adinčiavos žiočių (13,6 km) priklauso Verknės ichtiologiniam draustiniui. Prie Verknės ir Nemuno santakos stūkso gamtos paminklas – konglomerato uola, žmonių pavadinta Ožkų Pečium.

Svarbesnės gyvenvietės prie Verknės: Galaverknis, Tolkiškės, Aukštadvaris (Trakų raj.), Vydžionys, Gripiškės, Pikelionys, Verbyliškės, Jundeliškės, Medeikonys (Prienų raj.).

Etimologija

Upėvardžio šaknis tikriausiai verk-, virk- ir sietina su verkti, virkauti („lieti ašaras“; plg. verksnys). Kazimieras Būga šaknimi laikė ver-, kilusią iš indoeuropietiškos šaknies, reiškiančios vandenį.

Nuotraukos

• Į pietus nuo Stakliškių
• Verknės žemupys netoli Verbyliškių
• Verknė ties Pakrovais
• Verknė ties Paverknių, Kisieliškių piliakalniu

Verknės slėnis į rytus nuo Baluosio ežero

Šaltiniai

1. Verknė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 489
2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.

Nuorodos

• Wierzchnia (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 407 psl. (lenk.)
• Stasys Buchaveckas. „Verknė“.