Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Seleukidų imperija – helenistinė imperija, atsiradusi padalinus Aleksandro Didžiojo užkariautas žemes. Seleukidų imperijos centras buvo Artimieji Rytai, o galios viršūnėje jai priklausė centrinė Anatolija, Levantas, Mesopotamija, Persija, dabartinis Pakistanas, Turkmėnija. Tai buvo helenistinės kultūros centras, kuriame dominavo graikų tradicijas išlaikęs ir graikiškai kalbantis makedoniečių elitas, labiausiai susitelkęs miestuose.

Arche Seleukeia
Seleukidų imperija

imperija

←

312 m. pr. m. e. – 63 m. pr. m. e.

→

Seleukidų imperija 301 m. pr. m. e. (pažymėta geltonai)

Sostinė

, Antiochija

Kalbos

graikų kalba

Politinė struktūra

imperija

Istorija

- Įkūrimas

312 m. pr. m. e. m.

- Užimta Aleksandro

63 m. pr. m. e. m.

Aleksandro imperijos padalinimas

Pagrindinis straipsnis – Diadochai.

Aleksandras per trumpą laiką užkariavo Achemenidų imperiją, bet mirė jaunas, nepalikęs suaugusio įpėdinio. Imperiją pradėjo valdyti regentas Perdikas, o Aleksandro generolai tapo satrapais po Babilono padalinimo 323 m. pr. m. e.

Seleuko iškilimas

Aleksandro generolai (diadochai) pradėjo rungtyniauti dėl imperijos valdymo ir Ptolemėjas I, Egipto satrapas, pirmasis metė iššūkį naujai tvarkai, kuris sukėlė Perdiko nuvertimą. Dėl jo maišto įvyko antrasis imperijos padalinimas – Triparadiso padalinimas 320 m. pr. m. e. Seleukas, buvęs Perdiko dešiniąja ranka, bet vėliau padėjęs jį nužudyti, gavo Mesopotamiją ir nuo to laiko visas jėgas skyrė valdoms plėsti. Seleuko įsikūrimas Babilone 312 m. pr. m. e. laikomas imperijos įkūrimu. Jis valdė ne tik Babiloniją, bet ir rytines Aleksandro imperijos sritis. Seleukas nuvyko iki pat Indijos, kur susitarė atsisakyti kai kurių rytinių teritorijų mainais į 500 kovinių dramblių, kurie pasižymėjo prie Ipso.

Plėtra į vakarus


Senovės Persijos istorija

Elamas,
Kasitai, Mana
Senovės Irano regionai:
Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija, Fergana, Turanas
Medijos imperija
Achemenidų imperija
Makedonijos imperija
Seleukidai, Graikai-baktrai
Partai, Kušanai
Sasanidai, Eftalitai
Irano istorija, Afganistano istorija

Po Seleuko ir pergalės prieš 301 m. pr. m. e., Seleukas užėmė centrinę Anatoliją ir šiaurės Siriją. Sirijoje jis įkūrė Antiochiją prie Oronto, miestą pavadino tėvo vardu. Kita sostinė buvo įkurta į šiaurę nuo Babilono ir pavadinta Seleukija prie Tigro. Seleukidų imperiją pasiekė zenitą po buvusio sąjungininko Lysimacho mirties Korupediono mūšyje 281 m. pr. m. e., kai Seleukas valdė ir vakarinę Anatolijos dalį. Jis tikėjosi užimti ir likusias Lysimacho valdas Europoje, Trakiją ir pačią Makedoniją, bet jį nužudė išlipant į Europos krantą. Jo sūnus ir įpėdinis Antiochas I Soteris, gavo visą Aleksandro imperijos Azijinę dalį, bet jam priešinosi Europoje ir Egipte, todėl jis nesugebėjo užimti Europinės dalies.

Kultūriniai mainai

Dėl Seleukidų imperijos ribų nuo Egėjo jūros iki dabartinio Pakistano, ji tapo įvairiausių tautų (graikų, armėnų, persų, medų, asirų, žydų) katilu. Dėl milžiniško imperijos dydžio ir įvairovės Seleukidai tęsė Aleksandro pradėtą tautų vienybės idėją valstybei valdyti. Imperijos helenizacija buvo vykdoma įvairiose imperijos vietose įkuriant graikų miestus. Istoriškai svarbūs miestai (pvz.: Antiochija) buvo įkurti ar pervadinti graikiškais vardais. Kolonizacija vyko dėl to, kad Graikijoje buvo per daug gyventojų ir jie noriai kėlėsi į imperiją. Kolonizacija gynė valdovų interesus ir asimiliavo daug tautų. Išsimokslinę vietiniai gyventojai perėmė graikų kalbą ir tradicijas, kad galėtų dalyvauti visuomeniniame gyvenime, o valdantis makedoniečių elitas perėmė kai kurias vietines tradicijas. Tačiau ne visada Seleukidams sekėsi primesti helenizmą. Uždraudus judaizmą, žydai sukilo ir iškovojo nepriklausomybę.

Karaliai

**Seleukidų karaliai**
Karalius	Valdymas (pr. m. e.)	Sutuoktiniai	Pastabos
Seleukas I Nikatoras	Satrapas 311–305 Karalius 305–281
Antiochas I Soteras	281–261	Stratonikė
Antiochas II Teosas	261–246	Laodikė Berenikė
Seleukas II Kalinikas	246–225	Laodikė
Keraunas	225–223		Nužudytas
Antiochas III Didysis	223–187	Laodikė Euboja	Seleuko III brolis
Filopatoras	187–175	Laodikė
Epifanas	175–163	Laodikė
Eupatoras	163–161
Soteras	161–150	Laodikė	Seleuko IV sūnus
	150–145	Kleopatra Tėja	Antiocho V sūnus
	145–138	Kleopatra Tėja	Demetrijaus I sūnus
Dionizas	145–140?		Aleksandro I sūnus
	140–138		Uzurpatorius
Sidetas	138–129	Kleopatra Tėja	Demetrijaus I sūnus
	(pakartotinai) 129–126	Kleopatra Tėja
	129-123		apsišaukėlis
Filometras]]	126/125		nužudytas motinos
	125–121		Nunuodyta Antiocho VIII
Gripas	125-96	Trifena Kleopatra Selenė
Kizikenas	114-96	Kleopatra Selenė
Epifanas Nikatoras	96-95
Euzebas Filopatras	95-92 or 83	Kleopatra Selenė
Eukaeras	95-87
Epifanas Filadelfas	95-92
	95-84/83
	87-84
(Tigranas II)	83-69		Armėnijos karalius
Kybiosaktas	83-69
Azietis	69-64
	65-63