Antiochas III Didysis

Antiochas III Didysis
Spėjama Antiocho Didžiojo skulptūra
Seleukidai
Gimimo vardas	Antíokhos
Gimė	~242 m. pr. m. e. Sūzai, Seleukidų imperija
Mirė	187 m. pr. m. e. (54 metai) Sūzai, Seleukidų imperija
Tėvai	Seleukas II Kalinikas, Laodikė II
Sutuoktinis (-ė)	Laodikė III, Euboja Chalkidietė
Vaikai	Antiochas, , Laodikė IV, Kleopatra Sirė, , Antiochė
Religija
Seleukidų imperijos karalius
Ėjo pareigas	223 – 187 m. pr. m. e.
Pirmtakas
Įpėdinis
Vikiteka	Antiochas III Didysis

Antiochas III Didysis (sen. gr. Ἀντίοχος ὁ Μέγας, 242–187 m. pr. m. e.) – Seleukidų imperijos (Sirijos) karalius (223–187 m. pr. m. e.).

Sostą paveldėjo iš brolio , kuris trumpai valdė po jo tėvo Seleuko II Kaliniko. Antiochas III ėmėsi administracinės reformos (sumažino provincijas), siekė užmegzti taikius santykius su kaimyninėmis valstybėmis (per dukterų santuokas mezgė giminystes), atnaujino valdovo kultą (kartu su žmona Laodike pasiskelbė dievybėmis).

220 m. pr. m. e. prie Tigro upės nugalėjo karaliumi pasiskelbusį rytinių provincijų valdytoją Moloną, užėmė šiaurės vakarų Medijoje. Netrukus karaliumi pasiskelbė ir Mažosios Azijos valdytojas Achajas, bet maištas jo kariuomenėje sulaikė jį nuo antpuolio prieš Antiochą III. 219–216 m. pr. m. e. Antiochas III dalyvavo ketvirtajame Sirijos kare: užėmė Viduržemio jūros pakrantės uostus Tyrą, , , vėliau užėmė , Palestiną, Finikiją. 217 m. pr. m. e. prie Rafijos stojo į mūšį prieš prieš Egipto valdovą . Neįveikęs egiptoečių, Antiochas III neteko visų užkariautų žemių, išskyrus Seleukiją Pieriją.

213 m. pr. m. e. Antiochas III sudarė sąjungą su Pergamo valdovu ir drauge įveikė bei nužudė Achają. Grąžinęs Mažąją Aziją savo valdžion, 212–205 m. pr. m. e. vykdė karo žygius Rytuose: pasiekė Indiją, įsitvirtino Armėnijoje, Partoje ir Baktrijoje. Išplėtęs imperiją ir gavęs daug pelno, Antiochas III Achemenidų pavyzdžiu prisiskyrė sau Karalių karaliaus titulą bei kaip Aleksandras Makedonietis pasivadino Didžiuoju.

Mirus Egipto karaliui Ptolemajui IV, Antiochas III sudarė sąjungą su Makedonijos karaliumi ir drauge užpuolė Egiptą. Seleukidų karalius užėmė Koilę ir Palestiną, tačiau Pilypas V pakeliui įsitraukė į karą su Rodu ir Pergamu, kurie į pagalbą pasikvietė Romą. Romiečiai užpuolė Makedoniją, o Antiochas III, užuot padėjęs Pilypui V, pats išžygiavo į Egiptą. 195 m. pr. m. e. sudarė taikos sutartį, pagal kurią Seleukidams pripažintos pietų Sirijos ir Palestinos žemės, už Egipto valdovo ištekinta Antiocho III dukra Kleopatra, o Egiptas praktiškai tapo Seleukidų protektoriatu.

Seleukidų imperija po Antiocho Didžiojo užkariavimų (violetinė)

198–197 m. pr. m. e. Antiochas III prisijungė Mažosios Azijos didžiąją dalį, kirto Helspontą ir užėmė Trakiją. Tokios Seleukidų pergalės sukėlė Romos nerimą – romėnai ragino Antiochą III trauktis iš Europos ir grąžinti Mažosios Azijos miestų savivaldą. Padėtis dar labiau pablogėjo, kai Antiochas III savo patarėju priėmė buvusį Kartaginos valdovą Hanibalą, per pūnų karus siaubusį Romos žemes. Nors Antiochas III siūlė Pilypui V kariauti kartu prieš Romą, tačiau šis jam nedovanojo už tai, kad buvo apleistas Egipto kampanijos metu, ir susivienijo su romėnais prieš Seleukidus. Jungtinės Romos, Rodo ir Pergamo pajėgos išstūmė Seleukidus iš Graikijos, o vėliau ir iš Mažosios Azijos vakarinių pakrančių. 190 m. pr. m. e. Antiochas III pralaimėjo ir pagal (188 m.) turėjo atsisakyti visų nukariautų žemių Europoje ir Mažojoje Azijoje į vakarus nuo Tauro kalnų bei sumokėti 15 000 talentų kontribuciją.

187 m. pr. m. e. vietos gyventojų nužudytas per Baalo šventyklos apiplėšimą netoli Sūzų.

Šaltiniai

1. Antiochus III the Great. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
2. Antiochas III Didysis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001