Šis straipsnis apie apie istorinį miestą Senovės Graikijoje Apie dabartinį miestą dabartinėje Turkijos teritorije skaity

Šis straipsnis apie apie istorinį miestą Senovės Graikijoje. Apie dabartinį miestą dabartinėje Turkijos teritorije skaitykite straipsnyje Antakija.

Antiochija prie Oronto sen. gr. Ἀντιόχεια ἡ ἐπὶ Ὀρόντου

Antiochija Senovės Romos ir Ankstyvuoju Bizantijos laikotarpiais
Istorija
Pastatytas	300 m. pr. m. e.
Informacija
Kasinėjimų datos	1932–1939

Antiochija (pilnas pavadinimas Antiochija prie Oronto sen. gr. Ἀντιόχεια ἡ ἐπὶ Ὀρόντου = Antiókheia hē epì Oróntou) arba Pisidijos Antiochija (Antiocheia Pisidias) – miestas, 300 m. pr. m. e. įkurtas Seleuko I Nikatoro. Buvo vienas didžiausių ir svarbiausių Graikijos miestų helenizmo laikotarpiu. Miestas buvo Seleukidų imperijos, vėliau – Romos ir Bizantijos imperijos regiono sostinė. Kryžiaus žygių metu Antiochija buvo Antiochijos Kunigaikštystės sostinė – viena iš keturių , įkurtų Levante. Jos gyventojai buvo vadinami antiochiečiais. Šiuolaikinis Antakijos miestas, esantis Turkijos , buvo pavadintas senovinio miesto prie Orontes upės ir tapusio griuvėsiais, vardu. Dabartinės Antakijos gyvenvietė nesutampa su vietove, kurioje buvo įsikūręs senovinis Antiochijos miestas.

Antiochiją Seleukas I Nikatoras, vienas iš Aleksandro Makedoniečio generolų, įkūrė kaip vieną iš Seleukidų tetrapolių. Seleukas kvietė graikus iš viso Viduržemio jūros apsigyventi mieste. Miesto vieta teikė geografinę, karinę ir ekonominę naudą jo gyventojams; Antiochija buvo labai susijusi su ir buvo įsikūrusi netoli Šilko kelio ir . Miestas buvo Seleukidų imperijos sostinė nuo 240 m. pr. m. e. iki 63 m. m. e. m., kai romėnai perėmė kontrolę ir miestą padarė Sirijos provincijos, o vėliau ir Coele Syria sostine. Vėlyvojo helenizmo ir Romos principato laikotarpiais Antiochijos gyventojų skaičius galėjo siekti daugiau nei 500 000 gyventojų (dažniausiai priskaičiuojama nuo 200 000 iki 250 000), tad miestas buvo trečias pagal dydį Romos imperijoje po Romos ir Aleksandrijos bei vienas iš svarbiausiųjų rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Nuo IV a. pr. Antiochijoje gyveno Rytų grafas, Rytų diecezijos vadovas. Romėnai suteikė miestui sienas, kurios apėmė beveik 450 ha, kurių ketvirtadalį užėmė kalnai, o 300 ha, maždaug penktadalis Romos teritorijos, galėjo būti naudojama miesto poreikiams.

pabaigoje miestas taip pat buvo pagrindinis centras. Kaip vienas iš miestų, Antiochija buvo vadinama „ krikščionybės lopšiu“ dėl savo senos istorijos ir esminio vaidmens, kurį ji atliko formuojantis ankstyvajai krikščionybei.Naujasis Testamentas teigia, kad vardas „krikščionis“ pirmą kartą atsirado Antiochijoje. Viduramžiais miestas susitraukė iki santykinai nereikšmingo dėl karų, pasikartojančių žemės drebėjimų ir prekybinių kelių pasikeitimo. Graikijos stačiatikių Antiochijos patriarchatas vis dar vartoja miesto pavadinimą.

Miestas laikomas šventu musulmonų piligrimams, lankantiems , kurioje yra kapas, minimas Korano suroje Jā-Sīn .

Žymūs antiochiečiai

, filantropas
, graikų gramatikas
, Antiochijos patriarchas
, vienas žymiausių Jeruzalėje
, Salonos vyskupas ir Splito globėjas
, pirmasis, einantis ammiratus ammiratorum pareigas
Ignotas Antiochietis]], Antiochijos patriarchas
Jonas Malala, graikų metraštininkas
Jonas Auksaburnis, (349–407) Konstantinopolio patriarchas
Libanijas, IV m. e. a., sofistas ir imperatoriaus Juliano patikėtinis
Šventasis Lukas, I m. e. m., krikščionių evangelistas ir Šv. Luko evangelijos bei Apaštalų darbų autorius
, ir galva
, graikų poetas
, romėnų politikas ir generolas
, Maronitų bažnyčios patriarchas

Šaltiniai

Antiochija (VLE)
Sacks, David (2005). Encyclopedia of the Ancient Greek World. Facts on File Inc. ISBN .
Rice, E.E. (2006). Encyclopedia of Ancient Greece. Routledge. pp. 592. ISBN .
„Antioch modern and ancient city, south-central Turkey“. Encyclopædia Britannica Online. Nuoroda tikrinta 2022-10-17.
Kloeg, Paul. "Antioch the Great: Population and Economy of Second-Century Antioch. " Masters, Leideno universitetas, 2013 m. https://openaccess.leidenuniv.nl/handle/1887/21549.
"The mixture of Roman, Greek, and Jewish elements admirably adapted Antioch for the great part it played in the early history of Christianity. The city was the cradle of the church. " – "Antioch, " , Vol. I, p. 186 (p. 125 of 612 in online .pdf file.
„Acts 11:26 and when he found him, he brought him back to Antioch. So for a full year they met together with the church and taught large numbers of people. The disciples were first called Christians at Antioch“. biblehub.com.

[1] Antiochija (VLE)

[2] Sacks, David (2005). Encyclopedia of the Ancient Greek World. Facts on File Inc. ISBN .

[:0-3] Rice, E.E. (2006). Encyclopedia of Ancient Greece. Routledge. pp. 592. ISBN .

[4] „Antioch modern and ancient city, south-central Turkey“. Encyclopædia Britannica Online. Nuoroda tikrinta 2022-10-17.

[5] Kloeg, Paul. "Antioch the Great: Population and Economy of Second-Century Antioch. " Masters, Leideno universitetas, 2013 m. https://openaccess.leidenuniv.nl/handle/1887/21549.

[6] "The mixture of Roman, Greek, and Jewish elements admirably adapted Antioch for the great part it played in the early history of Christianity. The city was the cradle of the church. " – "Antioch, " , Vol. I, p. 186 (p. 125 of 612 in online .pdf file.

[7] „Acts 11:26 and when he found him, he brought him back to Antioch. So for a full year they met together with the church and taught large numbers of people. The disciples were first called Christians at Antioch“. biblehub.com.