Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Samo valstybė – seniausia žinoma slavų valstybė. Gyvavo 623–658 m. Moravijoje, Čekijoje, Lužicoje ir Panonijoje.

Samo valstybė

nebėra

←

623 – 658

→

Sostinė

Nenurodyta

Kalbos

slavų

Valdymo forma

monarchija

Era

Viduramžiai

- Įsteigimas

623 m., 623

- Suirimas

658 m.

Paskutiniais VI a. dešimtmečiais slavai, gyvenę Panonijos lygumoje ir aplink, pateko Avarų chanato priklausomybėn. Į daugybę genčių susiskaldę slavai negalėjo pasipriešinti avarams, kol tie buvo Bizantijos sąjungininkai. Tačiau, kai avarai pradėjo išpuolius prieš Bizantiją, Bizantijos imperatoriai tapo slavų sąjungininkais. VII a. trečiojo dešimtmečio viduryje kilo slavų sukilimas prieš avarus, kurį inspiravo Bizantija. Tuo metu pasižymėjo frankų pirklys Samo (arba Samonas). Iš avarų išsilaisvinę slavai paskelbė jį savo valdovu. Samo iš susiskaldžiusių genčių, besiremiančių primityviomis politinės organizacijos formomis () ėmė kurti gentis sujungusią valstybę.


Čekijos istorija
Germanija (bojai)
Markomanai,
Samo valstybė > Didžioji Moravija
Bohemijos kunigaikštystė ()
Bohemijos karalystė, Moravija
Husitų karai
Liuksemburgai > Jogailaičiai
Habsburgai
Austrijos imperija > Austrija-Vengrija
Čekoslovakija:
, , Trečioji,
Čekija
Istoriniai regionai
Bohemija, Moravija, Silezija

Samo valstybės centras buvo Moravija, tačiau valstybės sienos 623-658 m. buvo labai išplėstos, pietuose siekė Austriją, šiaurėje – Šprė upę, rytuose vidurio Oderį, o vakaruose Zalę. 629–639 m. slavų valstybė kariavo su frankų karaliumi ir dukart atrėmė jo žygius, 631 m. vyko Vogastisburgo mūšis. Po Samo mirties 658 m. valstybė iširo ir vėl sugrįžo avarų priklausomybėn.

Apie pirmosios slavų valstybės susidarymą ir jos karus su Dagobertu I pasakojama kronikoje, parašytoje apie 660 m. anoniminio frankų kronikininko.