Popiežius Paulius V

Paulius V (pasaulietinis vardas – Camillo Borghese, 1552 m. rugsėjo 17 d. Romoje, Italijoje – 1621 m. sausio 28 d. Romoje) – popiežius 1605-1621 m.

Šis straipsnis apie Popiežių Paulių V. Apie kitus popiežius vardu Paulius skaitykite straipsnyje Popiežius Paulius. Apie kitas žodžio Paulius reikšmes skaitykite straipsnyje Paulius.

Paulius V lot. Paulus V
233-asis popiežius
Gimimo vardas	it. Camillo Borghese
Gimė	1552 m. rugsėjo 17 d. Roma, Italija
Mirė	1621 m. sausio 28 d.
Palaidotas (-a)	Romoje
Tautybė	italas
233-asis popiežius
Išrinktas	1605 m. gegužės 16 d.
Baigė	1621 m. sausio 28 d.
Pirmtakas	Leonas XI
Įpėdinis	Grigalius XV
Vikiteka	Paulius V

Biografija

Borgezių šeima buvo kilusi iš Sienos, bet vėliau persikėlė į Romą, kur ir gimė būsimasis popiežius. Perudžoje ir Padujoje mokėsi teisės bei filosofijos. 1593 m. Klemensas VIII pasiuntė jį legatu į diplomatinę tarnybą pas Ispanijos karalių Pilypą II. Ją baigęs 1596 m. tapo kardinolu, ėmė vadovauti vyskupijai, buvo paskirtas Romos vikaru. 1603 m. tapo inkvizitoriumi Romoje.

Užsienio politika

Pauliaus V statula Romos di Santa Maria Maggiore bazilikoje

Pirmaisiais valdymo metais Paulius V įsivėlė į konfliktą su Venecijos respublika, jai buvo paskelbtas (draudimas atlikti bažnytines apeigas). Tik įsikišus Prancūzijos karaliui Henrikui IV, konfliktas buvo užglaistytas. Tai buvo paskutinis popiežiaus skelbiamas interdiktas suvereniai valstybei. Tuo metu Prancūzijos vaidmuo Europoje buvo sustiprėjęs, o tuo pačiu ir santykiai su popiežiumi. Tačiau Pauliaus V mėginimai kištis į protestantiškos Anglijos reikalus buvo nesėkmingi. Dėl šių bandymų Anglijoje, ir ypač Airijoje pasunkėjo katalikų padėtis. 1615 m. Paulius V priėmė Japonijos samurajaus Hasekura Tsunenaga vadovautą misiją. Japonijos atstovai pageidavo pasirašyti Japonijos ir Naujosios Ispanijos prekybos susitarimą bei išsiųsti krikščionių misionierius iš Japonijos.

Valdant Pauliui V buvo plėtojamos užjūrio misijos: kapucinų – į Kongo imperiją, jėzuitų – į Paragvajų.

Draudimai

Paulius V buvo pagarsėjo draudimais, nukreiptais prieš naujausius mokslo atradimus. Jis 1616 m. į uždraustų knygų sąrašą įtraukė astronomo Mikalojaus Koperniko veikalą „Apie dangaus sferų sukimąsi“, kuriame buvo paneigtas teiginys, esą Žemė yra Visatos centras. Knygą M. Kopernikas buvo dedikavęs popiežiui, joje detaliai aprašė Heliocentrizmo teoriją ir pagrindęs ją pavyzdžiais. Pauliaus V iniciatyva buvo pradėtas inkvizicijos procesas prieš tų laikų žymiausią fiziką ir astronomą Galilėjų, skleidusį Koperniko idėjas. Buvo uždraustas teiginys „Saulė nesisuka aplink Žemę, ir Žemė nėra Visatos centras“.

Kita veikla

Praktikavo nepotizmą. Išrinktas popiežiumi, Paulius V paskyrė 27 metų sūnėną Scipioną Borgezę kardinolu. Paulius V baigė statyti Šv. Petro baziliką, prisidėjo prie Vatikano bibliotekos plėtros, 1605 m. įkūrė Šventojo Sosto banką, kanonizavo ir beatifikavo keletą asmenų, tarp jų ir Ignacą Lojolą bei Šv. Teresę Avilietę.

Šaltiniai

1. Algirdas Jurevičius. Paulius V. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 658 psl.

Nuorodos

• Pauliaus V Šv. Severo vyskupui Oktavianui Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyriaus pergamentų kolekcijoje 2007-09-03 iš Wayback Machine projekto.
• Popiežius Paulius V „Katalikų Enciklopedijoje“ (anglų k.): New York, Robert Appleton Company. 1913

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas Popiežius Leonas XI	Popiežius Paulius V 1605-1621	Įpėdinis Popiežius Grigalius XV