Melasa

Melasa – klampus skystis, šalutinis produktas perdirbant cukrinius runkelius ar cukranendres į cukrų.

Melasa yra tiršta, tamsiai rudos spalvos, saldi, aitraus skonio. Tankis yra apie 1,4 g/cm³.

Gamyba

Iš žaliavos išgaunamos sultys, kurios sutirštinamos neaukštoje temperatūroje, išdžiovinamos ir sumalamos. Taip gaminant išlieka pirminės originalių sulčių medžiagos. Neapdorotas cukrus turi daug mineralinių medžiagų ir mikroelementų (kalcio, fosforo, geležies, magnio. Cukrus įgauna švelnų karamelės skonį. Nerūgština organizmo terpės.

Melasos kokybė priklauso nuo cukrinių runkelių arba cukranendrių kiekio. Kai kuriose šalyse šis produktas parduodamas kaip saldiklis ar sirupas.

Panaudojimas

Pramonė

Melasa naudojama gamyboje, tekstilės pramonėje, kosmetikai. Fermentuojant su pelėsiu išgaunama (E330).

Žemės ūkis

Žemės ūkyje melasa vartojama pašarui, kaip priedas šėrimui. Melasa padidina gyvulių suvartojamos energijos kiekį ir duoda pradžią aukštam ir pastoviam produktyvumui. Lengvai virškinami angliavandeniai skatina atrajotojų didžiojo prieskrandžio mikroorganizmus. Dėl ypatingo skonio melasa yra idealiai tinkama maišyti su kitais pašarais. Granuliuotuose pašaruose ji naudojama kaip rišamoji medžiaga.

Mityba

Kulinarijoje melasa vartojama kaip natūralus saldiklis. Ji dedama į įvairius ir saldumynus, yra Vorčesterio padažo sudedamoji dalis. Suteikia ypatingą skonį gėrimams, , vaisių patiekalams, desertams ir pyragams.

Lietuvoje

Lietuvoje melasa naudojama gaminti kepimo mieles ir maistui skirtą etilo alkoholį.

Produkcija

Tūkstančiai tonų (2019 m.)
1	Indija	14100
2	Brazilija	12295
3	Tailandas	5876
4	Kinija	3800
5	Pakistanas	2235
6	Jungtinės Amerikos Valstijos	2228
7	Meksika	2190
8	Rusija	1635
9	Indonezija	1275
10	Filipinai	1170
	Lietuva	32
	Iš viso pasaulyje	63828

Šaltiniai

1. Melasa. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 634 psl.
2. [1]