Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais. |
Marso tyrinėjimai – svarbi Rusijos, JAV, Europos ir Japonijos kosmoso tyrimų dalis. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio dešimtys nepilotuojamų kosminių aparatų, įskaitant zondus, dirbtinius palydovus ir paviršiumi judančias mechanines priemones buvo išsiųsti Marso tyrimams. Šiomis misijomis siekta surinkti duomenis ir atsakyti į svarbius klausimus apie „raudonąją planetą“, jos praeitį, kuri pradėtų suprasti Žemės praeitį, dabartį ir ateitį.
Marso tyrimams skirti ženklūs finansiniai ištekliai, atsižvelgiant į tai, kad 2/3 visų kosminių aparatų paleistų link Marso nepasiekė jiems skirtų tikslų ar net nepradėjo vykdyti jiems numatytų misijų. Daugeliu atvejų nepavykusių misijų priežastys buvo išsiaiškintos, tačiau dalis misijų žlugo arba su kosminiais aparatais buvo prarastas ryšys be akivaizdžių priežasčių, todėl tyrinėtojai pusiau juokais kalba apie Žemės-Marso „Bermudų trikampį“. Šis reiškinys taip pat populiariai vadinamas .
Pagrindinės tyrimų kryptys
Marsas nuo seno žadino žmonijos fantaziją. Pirmieji stebėjimai teleskopais atskleidė spalvos pakitimus Marso paviršiuje, kurie buvo susieti su galimais sezoniniais augalijos pokyčiais, taip pat pastebėtos linijos, kurios gavo Marso kanalų pavadinimą. Šios pirmosios ir klaidingos interpretacijos sužadino visuomenės susidomėjimą. Vėlesniais tyrinėjimais teleskopais aptikti du nedideli Marso palydovai, ledo kepurės poliuose, aukščiausias Saulės sistemos kalnas Olympus Mons ir Valles Marineris – didžiausias Salės sistemos kanjonų sistema. Tai dar labiau skatino domėjimąsi Marsu. Tarp pagrindinių Marso tyrinėjimais keliamų klausimų yra šie:
- Kaip Marso sudėtis skiriasi nuo Žemės ir kokie yra šių dviejų planetų raidos skirtumai?
- Kuo skiriasi nuo Žemės Marso vidinė dalis?
- Ar Marsas tebėra geologiškai aktyvus?
- Kokie gamtiniai ištekliai yra Marso paviršiuje, kurie galėtų būti panaudoti Žemės reikmėms?
- Ar Marsas yra turėjęs tankią atmosferą?
- Ar Marse yra buvę vandenynai?
- Kokie Marso geologinėje istorijoje vyko klimatiniai pasikeitimai ir kas sukėlė šiuos pasikeitimus?
- Kiek stabilus yra dabartinis Marso klimatas?
- Ar Marse vyko cheminė evoliucija, kuri galėjo sukurti organines molekules?
- Ar cheminė evoliucija Marse atvedė prie gyvybės atsiradimo (žr. )?
- Jei Marse yra buvusi gyvybė, ar ją dar galima kur nors surasti dabar?
„Langai“ kosminių aparatų paleidimui
Norint suprasti Marso tyrinėjimų istoriją naudojant robotus, svarbus atsižvelgti į tai, kad palankios sąlygos kosminiams aparatams į Marsą siųsti yra kas 2,135 metai, t. y. kas 780 dienų. Tokie „langai“ buvo/bus:
- 1996 lapkritis/gruodis
- 1998 gruodis – 1999 sausis
- 2001 balandis
- 2003 birželis/liepa
- 2005 rugpjūtis
- 2007 rugsėjis
- 2009 spalis
- 2011 spalis/lapkritis
- 2013 gruodis – 2014 sausis
- 2016 sausis/balandis
- 2018 balandis/gegužė
- 2020 liepa/rugsėjis.
Ankstyvieji praskrendantys zondai ir dirbtiniai palydovai
Ankstyvosios sovietų misijos
TSRS kosmoso programa link Marso 1960 spalį paleido du praskrendančius zondus, kurie buvo pavadinti Mars 1960A ir Mars 1960B, bet abu zondai nepasiekė Žemės orbitos. 1962 m. nepavyko su dar trim sovietų zondais – du nepaliko Žemės orbitos (Mars 1962A ir Mars 1962B), o su vienu prarastas ryšys pakeliui į Marsą (Mars 1). 1964 m. nepavyko dar vienas bandymas zondu pasiekti Marsą (Zond 2).
Mariner programa
1962–1975 m. JAV NASA agentūra vykdė „Mariner“ programą, skirtą Marso, Veneros ir Merkurijaus tyrimams. Šįkart mokslininkų pastangos nebuvo bevaisės ir 4 kosminiai aparatai iš 6, paleistų link Marso, pasiekė tikslą.
- „Mariner 3“ misija buvo nesėkminga.
- „Mariner 4“ buvo pirmasis kosminis aparatas, sėkmingai nuskriejęs iki Marso, nufotografavęs jo paviršių. Gautose nuotraukose buvo matomas Mėnulio tipo planetos paviršius su krateriais. Užfiksuotas atmosferos slėgis nuo 4,1 iki 7,0 mbar (410–700 paskalių), o dienos temperatūra numatyta kaip -100 laipsnių Celsijaus skalėje. Magnetinis laukas neužfiksuotas.
- „Mariner 6“, praskriejęs planetą 1969 m. liepos 31 d., perdavė į Žemę 75 Marso paviršiaus nuotraukas, iš jų 26 darytas iš arti. Nustatyta, kad planetos paviršius nėra panašus į Mėnulio (kaip buvo matoma iš ankstesnės misijos nuotraukų). Patikslinta Marso masė, spindulys ir forma.
- „Mariner 7“ misijos metu, praskriejant Marsą 1969 m. rugpjūčio 5 d., padarytos ir perduotos tyrimams 126 nuotraukos, iš jų 33 artimos. Nufotografuota 20 % Marso paviršiaus. Nustatyta, kad pietų ašigalio „kepurė“ sudaryta beveik vien iš anglies dioksido.
- „Mariner 8“ misija buvo nesėkminga.
- „Mariner 9“ Marsą pasiekė 1971 m. lapkričio 14 d. ir tapo pirmuoju dirbtiniu Marso palydovu. Skriedamas gana arti Marso, nufotografavo daugiau nei 80 proc. jo paviršiaus, į Žemę persiuntė 7329 paviršiaus nuotraukas, taip pat Marso palydovų Fobo ir Deimo nuotraukų. Po maždaug metų laiko „Mariner 9“ buvo išjungtas ir šiuo metu neveikiantis skrieja orbita aplink Marsą.
Marsą tyrinėjusių aparatų sąrašas
Misija | Paleidimas | Pabaiga | Misijos tipas | Rezultatas |
---|---|---|---|---|
Marsnik 1 (Mars 1960A) | Spalio 10 1960 | Spalio 10 1960 | Praskriejimas | Nesėkmingas paleidimas |
Marsnik 2 (Mars 1960B) | Spalio 14 1960 | Spalio 14 1960 | Praskriejimas | Nesėkmingas paleidimas |
Sputnik 22 (Mars 1962A) | Spalio 24 1962 | Spalio 24 1962 | Praskriejimas | Sugedo iškart po paleidimo |
Mars 1 | Lapkričio 1 1962 | Kovo 21 1963 | Praskriejimas | Gauta nedaug informacijos, tačiau prarastas ryšys nepasiekus Marso |
Zond 1964A | Birželio 4 1964 | ? Birželis 1964 | Praskriejimas | ? Nesėkmingas paleidimas |
Sputnik 24 (Mars 1962B) | Lapkričio 4 1962 | Sausis 1963 | Nusileidimas | Neįveikė Žemės atmosferos |
Mariner 3 | Lapkričio 5 1964 | Lapkričio 5 1964 | Praskriejimas | Klaida per paleidimą pakeitė trajektoriją. Iki šiol Saulės sistemoje |
Mariner 4 | Lapkričio 28 1964 | Gruodžio 21 1967 | Praskriejimas | Sėkmingas |
Zond 2 | Lapkričio 30 1964 | Gegužė 1965 | Praskriejimas | Prarastas ryšys |
Mariner 6 | Vasario 25 1969 | Rugpjūtis 1969 | Praskriejimas | Sėkmingas |
Mariner 7 | Kovo 27 1969 | Rugpjūtis 1969 | Praskriejimas | Sėkmingas |
Mars 1969A | Kovo 27 1969 | Kovo 27 1969 | Dirbtinis Palydovas | Nesėkmingas paleidimas |
Mars 1969B | Balandžio 2 1969 | Balandžio 2 1969 | Dirbtinis palydovas | Nesėkmingas paleidimas |
Misija | Paleidimas | Pabaiga | Misijos tipas | Rezultatas |
Mariner 8 | Gegužės 8 1971 | Gegužės 8 1971 | Dirbtinis palydovas | Nesėkmingas paleidimas |
Kosmos 419 | Gegužės 10 1971 | Gegužės 12 1971 | Dirbtinis palydovas | Nesėkmingas paleidimas |
Mars 2 | Gegužės 19 1971 | Rugpjūčio 22 1972 | Dirbtinis palydovas | Sėkmingas |
Lapkričio 27, 1971 | Marsaeigis | Sudužo leidžiantis ant Marso | ||
Mars 3 | Gegužės 28 1971 | Rugpjūčio 22, 1972 | Dirbtinis palydovas | Sėkmingas |
Gruodžio 2, 1971 | Marsaeigis | Nusileido sėkmingai, tačiau po kelių sekundžių nustojo siųsti informaciją | ||
Mariner 9 | Gegužės 30 1971 | Gegužė 1972 | Dirbtinis palydovas | Sėkmingas |
Mars 4 | Liepos 21 1973 | Vasaris 1974 | Dirbtinis palydovas | Neįėjo į orbitą, tačiau arti praskriejo |
Mars 5 | Liepos 25 1973 | Vasario 21 1974 | Dirbtinis palydovas | Iš dalies sėkmingas. Įėjo į orbitą, siuntė informaciją, tačiau prarastas ryšys po 9 dienų |
Mars 6 | Rugpjūčio 5 1973 | Kovo 12, 1974 | Nusileidimas | Iš dalies sėkmingas. Siuntė informaciją nusileidimo į Marsą metu, tačiau nusileidus prarastas ryšys |
Mars 7 | Rugpjūčio 9 1973 | Kovo 9 1974 | Nusileidimas | Nusileidimo aparatas per anksti atsiskyrė nuo pagrindinio modulio. |
Viking 1 | Rugpjūčio 20 1975 | Rugpjūčio 17 1980 | Dirbtinis palydovas | Sėkmingas |
Lapkričio 13 1982 | Nusileidimas | Sėkmingas | ||
Viking 2 | Rugsėjo 9 1975 | Liepos 25 1978 | Dirbtinis palydovas | Sėkmingas |
Balandžio 11, 1980 | Nusileidimas | Sėkmingas | ||
Phobos 1 | Liepos 7 1988 | Rugsėjo 2 1988 | Dirbtinis palydovas | Prarastas ryšys įeinant į orbitą |
Nusileidimas ant Fobo | Neišsiskleidė | |||
Phobos 2 | Liepos 12 1988 | Kovo 27 1989 | Dirbtinis palydovas | Iš dalies sėkmingas: įėjo į orbitą ir perdavė informaciją, tačiau prarastas ryšys mėginant išskleisti nusileidimo aparatą |
Nusileidimas ant Fobo | Neišsiskleidė | |||
Misija | Paleidimas | Pabaiga | Misijos tipas | Rezultatas |
Mars Observer | Rugsėjo 25 1992 | Rugpjūčio 21 1993 | Dirbtinis palydovas | Prarastas ryšys prieš pasiekiant Marsą |
Mars Global Surveyor | Lapkričio 7 1996 | Lapkričio 5 2006 | Dirbtinis palydovas | Sėkmingas |
Mars 96 | Lapkričio 16 1996 | Lapkričio 16 1996 | Dirbtinis palydovas / nusileidimas | Nesėkmingas paleidimas |
Mars Pathfinder | Gruodžio 4 1996 | Rugsėjo 27 1997 | Nusileidimas / marsaeigis | Sėkmingas |
Nozomi (Planet-B) | Liepos 3 1998 | Gruodžio 9 2003 | Dirbtinis palydovas | Klaida maršrute; Niekada neįėjo į orbitą |
Mars Climate Orbiter | Gruodžio 11 1998 | Rugsėjo 23 1999 | Dirbtinis palydovas | Sudužo |
Mars Polar Lander | Sausio 3 1999 | Gruodžio 3 1999 | Nusileidimas | Prarastas ryšys prieš pasiekiant Marsą |
Deep Space 2 (DS2) | Nusileidimas | |||
Misija | Paleidimas | Pabaiga | Misijos tipas | Rezultatas |
2001 Mars Odyssey | Balandžio 7 2001 | Veikia iki dabar | Dirbtinis palydovas | Sėkmingas |
Mars Express Orbiter | Birželio 2 2003 | Veikia iki dabar | Dirbtinis palydovas | Sėkmingas |
Beagle 2 | Gruodžio 25 2003 | Nusileidimas | Prarastas ryšys prieš nusileidimą | |
Spirit | Liepos 7 2003 | Gegužės 24 2011 | Marsaeigis | Sėkmingas |
Opportunity | Liepos 7 2003 | Veikia iki dabar | Marsaeigis | Sėkmingas |
Mars Reconnaissance Orbiter | Rugpjūčio 12 2005 | Veikia iki dabar | Dirbtinis palydovas | Sėkmingas |
Phoenix | 2007 rugpjūčio 3 | Lapkričio 10 2008 | Nusileidimas | Sėkmingas |
Dawn | 2007 rugsėjo 27 | Veikia iki dabar | Vestos pasiekimas | Sėkmingas |
Fobos-Grunt | 2011 lapkričio 8 | 2011 lapkričio 8 | Nusileidimas ant Fobo | Neišskrido iš Žemės orbitos, grįžo atgal. |
Yinghuo-1 | 2011 lapkričio 8 | 2011 lapkričio 8 | Nusileidimas ant Fobo | Sudegė Žemės atmosferoje. |
Mars Science Laboratory | 2011 lapkričio 26 | Veikia iki dabar | Marsaeigis | Sėkmingas |
Mangalyaan | 2013 lapkričio 5 | Veikia iki dabar | Marso orbitos pasiekimas | Sėkmingas |
MAVEN | 2013 lapkričio 18 | Veikia iki dabar | Marso atmosferos tyrimai | Sėkmingas |
Ateities misijos į Marsą
Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie šių dienų arba ateities aktualijas. Informacija gali greitai kisti. |
Misija | Numatoma paleidimo data | Misijos tipas |
---|---|---|
InSight | 2018 m. gegužė | Marsaeigis |
ExoMars | 2016–2020 m. | Dirbtinis palydovas, nusileidimas / marsaeigis |
Mars 2020 | 2020 m. | Marsaeigis |
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris