Lietuvos ginkluotosios pajėgosKrašto apsaugos ministerijos ženklasĮkurtos 1918 m lapkričio 23 d Atkurtos 1990 m balandži

Lietuvos ginkluotosios pajėgos
Krašto apsaugos ministerijos ženklas
Įkurtos	1918 m. lapkričio 23 d.
Atkurtos	1990 m. balandžio 25 d.
Pajėgų rūšys	Sausumos pajėgos Karinės jūrų pajėgos Karinės oro pajėgos Savanorių pajėgos Spec. operacijų pajėgos
Štabo būstinė	Vilnius
Vadovybė
Kariuomenės vadas	Gen. Valdemaras Rupšys
Krašto apsaugos ministras	Laurynas Kasčiūnas
Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas	Prezidentas Gitanas Nausėda
Žmogiškieji resursai
Amžius	18-45 m.
Mobilizaciniai resursai	915 187 vyrų, 15–49 amžiaus (2009 m. duom.), 906 097 moterų, 15–49 amžiaus (2009 m. duom.)
Tinkamų karinei tarnybai	677 689 vyrų, 15–49 amžiaus (2009 m. duom.), 743 468 moterų, 15–49 amžiaus (2009 m. duom.)
Kasmet pasiekia mobilizacijos amžių	23 556 vyrų (2009 m. duom.), 22 404 moterų (2009 m. duom.)
Aktyvus personalas	22 861
Finansinės išlaidos
Biudžetas	2 mlrd. € (2023)
Proc. nuo BVP	2,76% (2023)
Susiję straipsniai
Istorija	LDK kariuomenė Tarpukario Lietuvos kariuomenė Lietuvos kariuomenės mūšiai
Kariniai laipsniai	Lietuvos kariuomenės kariniai laipsniai
Lietuvos kariuomenės vėliava ir ženklas

Lietuvos ginkluotosios pajėgos – Lietuvos karinių pajėgų visuma.

Apie 1200–1251 m. ir 1261–1795 m. veikusios Lietuvos karinės pajėgos vadinamos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomene“. 1918–1940 m. – Tarpukario Lietuvos kariuomene. 1990 m. balandžio 25 d. atkurta Lietuvos kariuomenė.

Sudaro apie 23 tūkst. karių bei tarnautojų. 2020 m. tarp jų buvo 11453 , 3281 – , 5261 – karių-savanorių, 263 – (LKA studentų), 2859 – civilių tarnautojų.

Istorija

LDK kariuomenė

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 1253–1263 m. ir 1275–1569 m. veikusi organizuota karinė jėga. Po Liublino unijos iki Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. – savarankiška Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės sudėtinė dalis.

1918–1940 m.

Pagrindinis straipsnis – Tarpukario Lietuvos kariuomenė.

Tarpukario Lietuvos kariuomenė – Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. karinės pajėgos. 1918–1920 m. kovojo už Lietuvos laisvę su bolševikais, bermontininkais ir lenkais.

Sudarė 9 pėstininkų, 4 artilerijos ir 3 kavalerijos pulkai, karo aviacijos pajėgos ir pagalbinė kariuomenė: inžinerijos, geležinkelininkų, ryšininkų ir transporto padaliniai. Buvo ginkluota šiuolaikine lietuviška ir užsienietiška karine technika.

Atkūrimas (nuo 1990 m.)

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos kariuomenės atkūrimas (1990 m.).

Paskelbus nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą, svarbiausia buvo nepriklausomybę įtvirtinti, užtikrinti šalies suverenitetą. Vienas skubiausių darbų – iš sovietų kariuomenės perimti sienų kontrolę, pasiekti, kad iš nepriklausomos valstybės teritorijos būtų kuo greičiau išvesta okupacinė kariuomenė, ir atkurti savąją – Lietuvos kariuomenę.

1990 m. kovo 12 d., kitą dieną po Lietuvos atstatymo akto paskelbimo, Atkuriamasis Seimas priėmė nutarimą, kad SSRS karinė prievolė Lietuvos piliečiams negalioja. 1990 m. kovo 14 d. nutarimu Lietuvoje nutraukta sovietų karinių komisariatų veikla. SSRS užėmė priešišką Lietuvai poziciją, skelbė ultimatumus, grasino. 1990 m. balandį įvedė 76 dienų ekonominę blokadą. Tokiomis sąlygomis kurta nepriklausomos Lietuvos krašto apsauga.

Vadovybė

Pagal Konstituciją, vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas yra prezidentas.

Krašto apsaugos sistemos planavimu tiesiogiai užsiima vadovaujama Krašto apsaugos ministerija. Ministrui pavaldus , kuriam karo metu pavedama vadovauti visoms Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms. Gynybos ir mobilizacijos planų rengimu užsiima .

Lietuvos ginkluotųjų pajėgų sudėtis

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Lietuvos kariuomenės daliniai.

Lietuvos ginkluotųjų pajėgų, 2023 metų, struktūrinė schema (angl.)

Lietuvos kariuomenę sudaro:

Reguliariosios pajėgos: kurios susideda iš:

Sausumos ir savanorių pajėgų pagrindinis kovinis vienetas yra batalionas. Detalią kariuomenės struktūrą nustato, kariuomenės junginius bei dalinius steigia, reorganizuoja ar likviduoja krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Seimo patvirtinta principine kariuomenės struktūra. Karinėms operacijoms vykdyti sudaromos operacinės pajėgos. Jas sudaro kariuomenės pajėgų rūšių ir kitokie kariniai vienetai, kariuomenės vado paskirti Jungtinio štabo viršininko operaciniam vadovavimui. Specialiosioms karinėms funkcijoms ir užduotims vykdyti gali būti sudaromi nuolatiniai junginiai ir kiti specializuoti kariuomenės vienetai.

Sausumos pajėgos

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos sausumos pajėgos.

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos yra pagrindinė Lietuvos karinė gynybinė jėga, todėl, reformuojant Lietuvos kariuomenę, daugiausia dėmesio ir didžiausi finansiniai ištekliai skiriami būtent šiai pajėgų rūšiai. Sausumos pajėgas sudaro:

MPB „Geležinis vilkas“ kariai pratybų metu

Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“:
- Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas;
- Karaliaus Mindaugo husarų batalionas (KMHB);
- Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas (DK BUB);
- Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis batalionas;
- Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas;
- Logistikos batalionas;

Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“:
Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas (JVIB);
Juozo Lukšos mokymo centras;

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP):
- KASP Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, Alytus;
- KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Kaunas;
- KASP Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Klaipėda;
- KASP Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Panevėžys;
- KASP Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Šiauliai;
- KASP Didžiosios kovos apygardos 8-oji rinktinė, Vilnius.

Karinės oro pajėgos

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos karinės oro pajėgos.

Lietuvos KOP lengvasis atakos lėktuvas L-39ZA *Albatros*

Lietuvos karinės oro pajėgos (toliau – KOP) yra sudedamoji Lietuvos kariuomenės dalis, kurios paskirtis – Lietuvos oro erdvės kontrolė, apsauga ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas. 2023 m. duomenimis, KOP tarnavo ir dirbo apie 1200 profesionaliosios karo tarnybos karių ir civilių tarnautojų. KOP daliniai yra išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje:

Kaune įsikūręs KOP štabas ir dislokuota Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba.
Karmėlavoje prie Kauno įsikūręs Oro erdvės kontrolės centras.
Aviacijos bazė bei Ginkluotės ir technikos remonto depas dislokuoti Zokniuose, Šiaulių raj.
Oro gynybos batalionas, įkurtas 2000 m. prie Šiaulių esančiame Mumaičų k. (šiuo metu perdislokuotas į Radviliškį).

Pastaruoju metu KOP atliekama karinės technikos modernizacija: įsigyti 3 nauji taktiniai transportiniai lėktuvai C-27J Spartan, 4 UH-60 sraigtasparniai.

2015 m. buvo modernizuojami KOP radarai.

Karinės jūrų pajėgos

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos karinės jūrų pajėgos.

Lietuvos KJP *Flyvefisken* klasės patruliniai laivai

Lietuvos karines jūrų pajėgas (toliau – KJP) sudaro:

Karo laivų flotilė;
- Kovinių laivų divizionas;
- Priešmininių laivų divizionas;
- Patrulinių laivų divizionas;
- Katerių grandis;
Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;
Logistikos tarnyba;
Štabo kuopa;
Povandeninių veiksmų komanda;
Mokymo centras;
Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.

Karo laivų flotilę dabar sudaro 13 laivų: 5 patruliniai laivai, 2 minų paieškos laivai, 1 vadovavimo ir aprūpinimo laivas, 1 fregata (planuojama nurašyti), 3 uosto kateriai ir 1 paieškos bei gelbėjimo laivas. 2007 m. Lietuvos KJP nusipirko 3 Flyvefisken klasės patrulinius laivus iš Danijos karališkojo laivyno. 2008 m. pasirašyta sutartis dėl dviejų Hunt klasės išminavimo laivų pirkimo iš Jungtinės Karalystės .

Specialiųjų operacijų pajėgos

Pagrindinis straipsnis – Specialiųjų operacijų pajėgos.

1995 m. pradėtos formuoti LK Specialiosios pajėgos. Tai nedidelis karinis vienetas, vėliau tapęs atskira Lietuvos kariuomenės dalimi. 2002 m. Specialiosios pajėgos įsteigtos oficialiai – įkurtas Specialiųjų operacijų junginys (SOJ), atskiriems specialiųjų operacijų vienetams pradėjo vadovauti bendras štabas. 2008 m. balandžio 3 d. SOJ de jure tapo Specialiųjų operacijų pajėgomis (SOP).

SOP sudaro:

(YPT);
Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas (VDJB);
Kovinių narų tarnyba (KNT);
Specialiųjų operacijų grandis (SOG) (pavaldi SOP operacijų valdymo lygmeniu).

Iš SOP padalinių galima suformuoti eskadronus konkrečioms užduotims. Lietuvoje SOP gali būti panaudotos, jei policija pritrūktų pajėgumų ar reaguotų į teroristinius išpuolius.

Kiti padaliniai

Karo policija;
Logistikos valdyba:
- Judėjimo kontrolės centras;
- Įgulų aptarnavimo tarnyba;
- Karo kartografijos centras;
- Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba;
- Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas;
- Depų tarnyba;
:
- Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;
- Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykla;
- Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centras;
- Centrinis poligonas.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija;
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas.

Lietuvos ginkluotųjų pajėgų reforma

Kad Lietuvos kariuomenė būtų pasirengusi veikti šiuolaikinėmis saugumo aplinkos sąlygomis, atitiktų aukštus reikalavimus ir įgyvendintų jai keliamus uždavinius, pertvarkoma Lietuvos kariuomenės struktūra. Tai sudėtingas procesas, apimantis kariuomenės vienetų pertvarką (sujungimą, panaikinimą, etatų mažinimą, nebereikalingos karinės infrastruktūros atsisakymą), siekiant efektyvinti krašto apsaugos sistemą.

Pagrindinis reformos principas – pirmiausia plėsti pajėgumus, skirtus Lietuvos gynybai kartu su NATO sąjungininkais. Tikimasi, kad reforma sukurs greitesnes, mobilesnes, gerai ginkluotas ir parengtas pajėgas, kurios galės prisidėti prie visų tipų NATO operacijų Lietuvoje ir užsienyje.

Struktūros pertvarka

2016 m. planuojama kariuomenės nuolatinių junginių, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų struktūra:

Sausumos pajėgos
- Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ (Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Logistikos batalionas)
- Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas, Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas, Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas)
- Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Oro gynybos batalionas, Ryšių ir informacinių sistemų batalionas, Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (šešios rinktinės);
Karinės oro pajėgos
- Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba;
Karinės jūrų pajėgos
- Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;
Specialiųjų operacijų pajėgos
- Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Ypatingos paskirties tarnyba;
Logistikos valdyba
- Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Karo medicinos tarnyba;
- Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas, Karo policija.

Planuojami pokyčiai SP:

„Geležinio Vilko“ brigada:
- Nuo 2016 m. planuojama rengti infrastruktūrą Kunigaikščio Vaidoto MPB perkėlimui į Rokantiškių km, Vilniaus r.;
- Nuo 2019 m. rengti infrastruktūrą naujam Logistikos bataliono steigimui;
Parengti infrastruktūrą naujai formuojamai Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“.

Personalo pertvarka

Kariuomenės struktūrą Seimas kasmet tvirtina įstatymu. Jame nustatomi ribiniai karių skaičiai, struktūros gairės 5 metams į priekį. Karių skaičiaus pokytis pagal metus:

Metai	Bendras ribinis karių skaičius									Valstybės tarnautojų skaičius
	IŠ VISO	Profesinės karo tarnybos karių					Prival. pradinės karo tarnybos karių iki 2008 m. Nuo 2010 pradedami baziniai kariniai mokymai	Karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių	Kariūnų
		Iš viso	iš jų:
		Iš viso	Generolų ir admirolų	Pulkininkų ir jūrų kapitonų	Pulkininkų leitenantų ir komandorų	Majorų ir komandorų leitenantų
2002	38640	8100	4	30	105	300	5000	25000	540
2003	22030	8100	4	30	105	300	4500	9000	430
2004	19781	7720	7	30	105	300	3681	8000	380	165
2005	19650	7800	8	32	115	310	3500	8000	350	170
2006	18250	7800	8	32	115	310	3210	7000	240	170
2007	17270	7930	8	35	130	360	2600	6500	240	170
2008	16230	8390	10	40	140	375	1600	6000	240	180
2009	15240	8400	10	40	140	380	600	6000	240	180
2010	12650-15200	7700-8400	9	30	130	385	300–600**	4500-6000	150–200	150–180
2011	15720	8420	10	42	140	360	600**	6500	200	200
2012	15750	8450	10	45	150	400	600**	6500	200	200
2013	15250	8450	12	45	150	400	600**	6000	200	200
2014	15300	nuo 7 700 iki 8 500	iki 9	iki 30	iki 123	iki 365	nuo 700 iki 1 000	nuo 4 800 iki 6 300	190 iki 270	200
2015*	> 17730	> 9000	< 10	< 40	< 150	< 400	> 1000**	> 7500	< 230	< 200

* – planuojami skaičiai;

Tarptautinis bendradarbiavimas

Lietuvos ginkluotosios pajėgos ir NATO

Lietuvos KOP lėktuvas L-39ZA rikiuotėje su NATO oro policijos olandų F-16

2004 m. kovo 1 d. 19–a NATO šalių ratifikavo prisijungimo prie NATO protokolą. NATO generalinis sekretorius Japas de Hopas Šeferis pakvietė 7 Vidurio ir Rytų Europos šalis prisijungti prie NATO.

2004 m. kovo 17 d. NATO taryba nusprendė dėl Baltijos oro policijos ir jai reikalingų pajėgų dislokavimo Lietuvoje. Kovo 25 d. krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius įsakymu nuo kovo 29 d. NATO šalių naikintuvams leista patruliuoti Lietuvos oro erdvėje. Šiuo įsakymu taip pat leista į Lietuvą atvykti šiuos skrydžius vykdantiems NATO valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams. Kovo 29 d. Vašingtone deponavus NATO ratifikavimo raštus, Lietuva tapo visateise NATO sąjungininke. Baltijos šalių oro erdvė nuo pirmos dienos saugota pagal NATO standartus.

Tarptautinės operacijos

Daugiau nei 200 Lietuvos karių tarnavo tarptautinėse misijose Afganistane, Irake ir Kosove. Pora karininkų, kaip stebėtojai, dalyvavo Jungtinių Tautų stebėtojų misijoje Gruzijoje, vienas štabo karininkas – ES operacijoje „Althea“ Bosnijoje ir Hercegovinoje. ES operacijoje Čade ir Centrinėje Afrikos respublikoje Lietuva dalyvavo skirdama 2 štabo karininkus į ES operacijų vadavietę.

Kariai misijose keičiasi kas pusmetį. Į tarptautines operacijas vyksta kariai-profesionalai, kariai-savanoriai, civiliniai krašto apsaugos tarnautojai.

Ginkluotė ir technika

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos kariuomenės ginkluotė.

Lietuvos kariuomenės prieštankinės sistemos FGM-148 Javelin

Dėl Lietuvos įsipareigojimų ir NATO rekomendacijų, nemažai KAM išlaidų skiriama nusipirkti ginklams ir karinei technikai, ją atnaujinti bei didinti kovinį efektyvumą. Lietuvos tikslas – ~25% gynybos išlaidų skirti ginklų ir technikos pirkimams ir atnaujinimams.

Iki šiol dauguma ginkluotės pirkimo ir atnaujinimo projektų skirta Sausumos pajėgų, ypač aprūpinti: nusipirkta prieštankinių sistemų FGM-148 Javelin, priešlėktuvinių raketų „Stinger“, transporto priemonių, lengvųjų pėstininkų ginklų, minų paieškos ir išminavimo priemonių, kolektyvinės ir individualios apsaugos nuo branduolinio, biologinio ir cheminio ginklo priemonių.

Sausumos pajėgų, ypač MPB „Geležinis Vilkas“, aprūpinimas lieka pirmenybe, tačiau aprūpinamos ir kitos pajėgos: Karinių jūrų pajėgų priešmininės kovos laivams nupirkta modernesnė įranga, nupirkti daugiafunkciniai patruliniai laivai, pasirašyta sutartis dėl 2 NATO standartų priešmininės kovos laivų pirkimo, atnaujinta taktinės transporto aviacija, nupirkti sraigtasparniai. Planuojama atnaujinti ilgojo nuotolio radarus ir kt.

Dar Lietuvos kariuomenei svarbu išlaikyti prieštankinės gynybos, išminavimo pajėgumus. Ateityje turėtų didėti priešlėktuvinės gynybos, apsaugos nuo masinio naikinimo ginklų ir kitų pajėgumų svarba. Logistinis aprūpinimas irgi svarbus, be jo neįmanoma normaliai dalyvauti NATO veikloje.

Uniformos

LK Materialinių resursų departamentas parengė karių išvaizdos, uniformų dėvėjimo ir ženklų nešiojimo taisykles. Tinkamu aprangos dėvėjimu siekiama formuoti teigiamą Lietuvos karių įvaizdį.

Taisyklėse apibrėžta, kas yra kario uniforma, kas gali ją dėvėti, numatyti uniformos dėvėjimo apribojimai, dėvėjimo tvarkos pagal rūšis ir ansamblius. Nustatyta skiriamųjų ženklų nešiojimo tvarka, kario išvaizdos reikalavimai.

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

CIA - The World Factbook
https://kam.lt/faktai-ir-skaiciai/gynybos-biudzetas/
Lietuvos ginkluotosios pajėgos. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-01-06.
1998-2010 m. LR krašto apsaugos sistemos personalo skaičiaus pokytis
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas [1]
Transporto lėktuvas „Spartan“ 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Lietuvos įsigyti sraigtasparniai UH-60 „Black Hawk“ pristatyti į modifikacijos gamyklą, 15 min., 2022-08-16. Nuoroda tikrinta 2024-06-03.
[2] 2015-12-22 iš Wayback Machine projekto.
Lietuvos kariuomenė įsigys du priešmininės kovos laivus 2009-08-04 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Vikiteka: Lietuvos ginkluotosios pajėgos – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Kariuomenės svetainė
2022 m. LK skaičiai ir pokyčiai 2023-03-22 iš Wayback Machine projekto.

[1] CIA - The World Factbook

[finansavimas-2] ttps://kam.lt/faktai-ir-skaiciai/gynybos-biudzetas/

[3] Lietuvos ginkluotosios pajėgos. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-01-06.

[4] 1998-2010 m. LR krašto apsaugos sistemos personalo skaičiaus pokytis

[KASOrgĮst-5] Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas [1]

[6] Transporto lėktuvas „Spartan“ 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.

[7] Lietuvos įsigyti sraigtasparniai UH-60 „Black Hawk“ pristatyti į modifikacijos gamyklą, 15 min., 2022-08-16. Nuoroda tikrinta 2024-06-03.

[8] [2] 2015-12-22 iš Wayback Machine projekto.

[9] Lietuvos kariuomenė įsigys du priešmininės kovos laivus 2009-08-04 iš Wayback Machine projekto.