Laurynas Stuoka Gucevičius

Laurynas Gucevičius
Nežinomo autoriaus litografija, po 1801 m.
Herbas „Syrokomla“
Gimė	1753 m. rugpjūčio 5 d. Migonys
Mirė	1798 m. gruodžio 21 d. (45 metai) Vilnius
Palaidotas (-a)	Vilniaus Šv. diakono Stepono bažnyčia
Tėvas	Simonas Masiulis
Motina	Kotryna Žekonytė-Masiulienė
Sutuoktinis (-ė)	Teofilė Hermanovskytė
Vikiteka	Laurynas Gucevičius

Laurynas Gucevičius (krikštytas 1753 m. rugpjūčio 5 d. – 1798 m. gruodžio 21 d.) – lietuvių architektas, brandžiojo klasicizmo atstovas Lietuvoje.

Paminklas Vilniuje, prie Šv. Kyžiaus bažnyčios.

Biografija

Gimė valstiečių Simono ir Kotrynos-Žekonytės Masiulienės šeimoje Migonyse, krikštytas Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje. Mokėsi Kupiškio, Palėvenės mokyklose. Vėliau penkerius metus mokėsi Panevėžio Pijorų mokykloje, norėjo tapti pijorų vienuoliu, tačiau per gaisrą viską praradęs tėvas pasikvietė jį pagelbėti ūkyje.

Verkių (?) rūmų projektas su Stanislovo Augusto Poniatovskio įrašu prancūzų kalba: "Lietuvio architekto Gucevičiaus rūmai kaimo vietovėje. Pirmasis aukštas ir pjūvis" (Maison de campagne par Gucewicz Architecte Lithuanois. Rez de chausse et coupe).

Baigęs mokyklą, Laurynas Gucevičius atvyko į Vilnių. Neturėdamas pragyvenimo šaltinių, tapo vienuoliu misionieriumi. Susipažinęs su vyskupu Masalskiu, tuometiniu Edukacinės komisijos pirmininku, jo paveiktas, įstojo į diecezijos seminariją. Jo mokytojais buvo , . Neturėdamas dvasininko pašaukimo 1773–1775 m. studijavo Vilniaus universitete pas matematikos profesorius Pranciškų Norvaišą ir . Taikomosios matematikos ir architektūros jį mokė tuo metu vienintelis Vilniaus architektas Martynas Knakfusas.

1778 m. išvyko į kelionę po Vakarų Europą, kur klausėsi architektūros paskaitų, susipažino su žymiausių to meto architektų kūryba. Pusantrų metų studijavo Paryžiaus Karališkojoje meno akademijoje pas įžymiausius to meto architektus (1713–1780 m.), žinomą kaip Paryžiaus Panteono statytoją, (1736–1806 m.), (1743–1829 m.). Vėliau išvyko į Romą ir praleidęs užsienyje ketverius metus grįžo į Lietuvą.

Vilniuje kartu su Martynu Knakfusu tapo Ignoto Masalskio Verkių ansamblio statybos architektu. Vadovavo Vilniaus katedros rekonstrukcijai, už kurios projektą Stanislovo Augusto Poniatovskio buvo apdovanotas medaliu. 1785 m. pakanclerio Jurgio Chreptavičiaus pavedimu perstatė Vilniaus rotušę.

1789 m. už architektūros nuopelnus Seimo jam suteiktas bajoro titulas, o vyskupas Masalskis iš vyskupijos valdų paskyrė jam iki gyvos galvos dalį Šešuolių seniūnijos žemių, Bernatkų palivarką (kurį jis vadino Laura), esantį Braclavo apskrityje, ir mūrinį namą penkiasdešimčiai metų Vilniuje, Šv. Jono gatvėje, Žydų skersgatvio kampe.

1789–1794 m. Gucevičius dėstė kartografiją ir karo inžineriją (nuo 1793 m. taip pat buvo civilinės architektūros profesorius), 1793 metais parengė architektūros dėstymo programą.

Laurynas Gucevičius dalyvavo 1794 m. sukilime. Organizavo Vilniaus civilinę gvardiją, kuriai ir vadovavo, kautynėse prie Ašmenos buvo sunkiai sužeistas.

Laurynas Gucevičius po sunkios ligos mirė 1798 m. gruodžio 21 d. Vilniuje. Palaidotas kapinėse prie Šv. Stepono bažnyčios. 1865 m. šios kapinės buvo uždarytos. Sovietmečiu Šv. Stepono bažnyčia bei greta esančios kapinės buvo suniokotos, todėl architekto tiksli kapo vieta nėra žinoma, palaikai nėra surasti. Bažnyčios pašonėje įkastas kryžius su architekto vardu tik simbolinis.

Pagal kitus duomenis, Laurynas Gucevičius buvo palaidotas Rasų kapinėse. 1856 m. A. Kirkoro išleistoje knygoje „Pasivaikščiojimai po Vilnių“, autorius aprašydamas Rasų kapines rašo: Čia ilsisi architektas Laurynas Gucevičius, kuris taip papuošė Vilnių ir Lietuvą.

Šeima

Laurynas Gucevičius 1786 m. kovo 3 d. Vilniaus katedroje susituokė su Teofile Hermanovskyte. Su ja susilaukė septyneto vaikų.

L. Gucevičiaus paminklas prie jo vardo mokyklos Kupiškyje

Suprojektuoti pastatai

• Vilniaus rotušė (past. 1799 m.)
• Vilniaus katedra (past. 1801 m.)
• Verkių rūmų ansamblis centriniai rūmai (neišlikę), arklidės ir kai kurie pastatai
• Čiobiškio dvaro rūmai ir Čiobiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
• Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia
• Vidžių (Baltarusija) teismo rotušė ir miesto viršininko namai
• rekonstravo Raudonės pilį ir Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią
• sudarė Vilniaus vakarinės dalies topografinį planą

Manoma, kad Laurynas Gucevičius kūrė projektus žinomoms didikų giminėms – Radviloms, Sapiegoms, Pacams, Tyzenhauzams ir kitiems.

• Pirmasis Vilniaus Rotušės projektas
• Verkių dvaro centriniai rūmai
• Vilniaus rotušė
• Vilniaus katedra
• Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia
• Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia

Reikšmė

Lauryno Gucevičiaus kūryba labai svarbi daugeliui klasicizmo laikotarpio Lietuvos, Lenkijos architektų. Iš jo darbų mokėsi vėlesnės Lietuvos architektų kartos. Architekto darbams būdingas formų didingumas, tūrių monumentalumas, statinio ryšys su aplinka, savitas antikinių architektūros formų traktavimas.

Atminimo įamžinimas

Lauryno Gucevičiaus gimtinėje Migonių kaime (Kupiškio r.)

Gimtinėje

Laurynas Gucevičius gimė Migonių kaime, Kupiškio rajone. Jo gimtinės vietoje 1978 m. pastatytas atminimo paminklas (paminklo autorius skulptorius Petras Aleksandravičius, architektas Vytautas Gabriūnas), 1993 m. paminklas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (u. k. 16526 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.).

Kupiškyje

1997 m. Kupiškio mokyklai suteiktas Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vardas, 2000 m. tapo gimnazija. 2017 m.prie mokyklos atkeltas paminklas (skulptorius Vaclovas Krutinis), 1993 m. paminklas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (u. k. 15506 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.). Jo vardu pavadinta Kupiškio miesto centrinė aikštė ir gatvė.

Palėvenėje

Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje atidengtos atminimo lentos Lauryno Gucevičiaus krikšto jubiliejaus proga.

Atminimo lenta Vilniaus universitete

Vilniuje

• Paminklas Laurynui Gucevičiui (Liejyklos g. 4)

1984 m. Vilniuje, priešais Šv. Kryžiaus (Bonifratų) bažnyčią (S. Daukanto a., „Senamiesčio seniūnija“) trikampėje aikštelėje pastatytas paminklas Laurynui Gucevičiui įamžinti. Gipso skulptūrą sukūrė skulptorius Vladas Vildžiūnas, aikštelę suplanavo architektai Rimantas Dičius ir Aleksandras Lukšas. V. Vildžiūnas apie L. Gucevičiaus paminklą rašė: „Paminklas L. Stuokai-Gucevičiui <...> – abstrakčios konstrukcijos metamorfozė į figūrą ir portretą. Projekte L. Stuokai-Gucevičiui figūros poza griežta, santūri. Kompozicija daugiau koncentriška, padiktuota būsimos paminklo vietos“. Paminklo kūrimą sunkino portretinės medžiagos nebuvimas. Buvo remtasi V. Budreikos atrastu mažu gipsiniu L. Gucevičiaus biustu ir asmeniška, daugiaplane kūrėjo vizija.

• Vilniaus universiteto Lauryno Gucevičiaus kiemas

Kai 1775 m. Edukacinė komisija įsigijo į rytus nuo M. K. Sarbievijaus kiemo esantį namą, universiteto rūmų kompleksas prasiplėtė iki Pilies gatvės. Po XIX a. perstatymų šioje vietoje susiformavo uždaras puikios akustikos kiemas. Jis pavadintas universiteto profesoriaus Lauryno Gucevičiaus vardu. Kiemo pastatuose buvo įkurta Lietuvos artilerijos kadetų mokykla, kurioje matematikos, topografijos ir fortifikacijos paskaitas skaitė L. Stuoka-Gucevičius. Ant šiaurinio korpuso sienos pritvirtinta jam skirta memorialinė lenta, kurią sukūrė skulptorius Konstantinas Bogdanas. Kiemas restauruotas 1971–1973 m. pagal architektės Eugenijos Urbonienės projektą. Atkasus ir restauravus gotikinius rūsius, įrengta studentų kavinė „Žaltvykslė“ (dabar restoranas „Aula“), kamerinis teatras. Ilgas, siauras koridorius jungia šį kiemą su Arkadų kiemeliu. Šiuo metu čia įsikūręs Orientalistikos centras, rūsyje veikia studentų teatras.

Panevėžyje

Lauryno Gucevičiaus bareljefas Juozo Balčikonio gimnazijos kiemelyje, atidengtas 2003 m. (autorius Vytautas Tallat-Kelpša). Bareljefas – gimnazijos abiturientų ir jų tėvų dovana mokyklai.

Gatvės

Lauryno Gucevičiaus vardu gatvės pavadintos – Vilniuje, Kupiškyje (aikštė), Migonyse.

Šaltiniai

1. Palėvenės RKB gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 655 įrašas, 96 psl.: lot. 1753 5ta Augusti babtisavi infantem n(omi)ne Laurentium Patris Symoni Masulis et Matris Catharinae Masulowa de villa Migance LL (krikšto tėvai) Georgius Malenonis cum Anna Baltuszucia de Parapia Lukouni
2. Vyskupas Ignas Jokūbas Masalskis 2012-02-06 iš Wayback Machine projekto.
3. Vilnijos vartai, Laurynas Gucevičius (Stuoka-Gucevičius) 2014-05-13 iš Wayback Machine projekto.
4. Adomas Honoris Kirkoras, „Pasivaikščiojimai po Vilnių“ Vilnius, Mintis, 2012 m. 221 psl.
5. Rūta Janonienė. Kostrovickiai iš Arnionių - šeima, padėjusi išsaugoti Lauryno Gucevičiaus atminimą. Vilniaus dailės akademijos dailėtyros institutas, Acta Academiae artium Vilnensis/ 86-87, 2017.
6. http://www.vilniusgo.lt/2016/10/18/skulptura-skirta-laurynui-guceviciui/
7. https://www.vu.lt/apiemus/istorija/universiteto-rumai
8. https://paneveziokrastas.pavb.lt/atminimo-zenklai/lauryno-stuokos-guceviciaus-bareljefas/

Nuorodos

• Dėl Lauryno Gucevičiaus pavardės
• Laurynas Gucevičius – Europos architektūros avangardistas
• LDK istorija. Laurynas Gucevičius: kaip formavosi žymiausio architekto vardas
• Architekto L. Gucevičiaus namo rotondos vieta
• Laurynas Gucevičius ir jo epocha
• Žymiausias Lietuvos architektas turėtų netekti dalies savo pavardės
• KOSTROVICKIAI IŠ ARNIONIŲ – ŠEIMA, PADĖJUSI IŠSAUGOTI LAURYNO GUCEVIČIAUS ATMINIMĄ
• Laurynas Stuoka Gucevičius - Lietuvos klasicizmo architektūros pradininkas
• Laurynas Gucevičius: kaip formavosi žymiausio architekto vardas 2017-12-12 iš Wayback Machine projekto.