Motiejus Kazimieras Sarbievijus

Motiejus Kazimieras Sarbievijus
Motiejus Kazimieras Sarbievijus
Herbas „Prawdzic“
Gimė	1595 m. vasario 24 d. Sarbievas, Lenkija, Plocko vaiv.
Mirė	1640 m. balandžio 2 d. (45 metai)
Vikiteka	Motiejus Kazimieras Sarbievijus

Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595 m. vasario 24 d. Sarbieve, Lenkija, Plocko vaiv. – 1640 m. balandžio 2 d.) – Lietuvos jėzuitų auklėtinis, karaliaus Vladislovo IV Vazos dvaro pamokslininkas, laikomas vienu iškiliausių Lietuvos baroko epochos poetų, rašęs lotynų kalba, populiarus XVII a. Europoje. Vilniaus akademijos mokinys, o vėliau ir profesorius, popiežiaus Urbono VIII premijos laureatas, pramintas sarmatų Horacijumi.

Biografija ir kūryba

Gimė Sarbieve (Lenkija, Plocko vaiv.). Studijavo Vilniuje (1620-1622 m.), Romoje (1622-1625 m.) ir Braunsberge. Rašė odes, epigramas, himnus, eilėraščius.

Ilgisi dangiškos tėvynės

„Keri tėviškė nuostabi:

Keri ryškios žvaigždžių liepsnos skliaute dangaus,

Nuolat budinčiam, keri vis

Ir mėnulio šviesa, ir neramiai žibą

Aukso rūmuose fakelai.

O, šokėjai nakties, o, ratelius grakščius

Lydintys amžini deglai!

O, tėvynės gražus veide, ir jūs, mieli

Skliautų degančių vis sargai!

Ak, kodėl į mane, svetį žvaigždžių šviesos,

Žvelgiat iš tolumų, deja?

Per ilgam iš dangaus ištremtą, ak, kodėl?

Klokit pilką velėną man

Ir lelijom baltom klokite kapą čia, -

Kūdikėlio šviesaus namus.

Pančiai krinta mirties, ir pelenuos savuos

Tolstu nuo pelenų savų.

Meskit išnarą to kūno bejausmio ir

Visa, ko nebereikia man:

Į aukštybių erdves kylu, koksai likau.“

— iš lotynų kalbos pirmosios lyrikos knygos: 19. „Ilgisi dangiškos tėvynės“ vertė Ona Daukšienė.

1625 pirmą kartą išleista poezijos rinktinė „Trys lyrikos knygos“ (lot. Lyricorum libris tres) Kelne. Vėliau pasirodė ir papildyti leidimai Vilniuje, Romoje, Vroclave, Londone ir kituose Europos miestuose. XVII a. pasirodė bent 34, iki XVII a. pab. daugiau nei 50 leidimų. 1646 m. išversta išversta į anglų, o 1682 m. į lenkų kalbą. Rinktinė buvo populiari ne tik katalikiškuose, bet ir anglikoniškame Oksfordo universitete. 1632 m. Antverpene išleistos knygos antraštinį puslapį puošė graviūra, sukurta pagal Peterio Pauliaus Rubenso piešinį.

1618–1622 m. – pirmasis Sarbievijaus kūrybos laikotarpis. Rašė panegirikas, sukūrė keletą epitalamijų.

1623–1625 m. Sarbievijus praleido Romoje. Čia jis mokėsi garsioje jėzuitų kolegijoje. Italijos kultūra, antikinė architektūra, skulptūra, dailės kūriniai, Antikos rašytojų rankraščiai ir literatūra turėjo lemiamos reikšmės poeto kūrybai. Savo idealu ir dvasiniu autoritetu jis pasirinko poetą Horacijų. Romoje parašyti eilėraščiai buvo įtraukti į pirmąjį M. K. Sarbievijaus rinkinį „Trys lyrikos knygos“ (Lyricorum libri tres).

M.K. Sarbievijus viešai skaitė savo eilėraščius per poezijos paskaitas, kuriose dėstė Lietuvoje sukurtą literatūrinę teoriją apie aštrų ir šmaikštų stilių. Buvo labai įsigilinęs į teologijos studijas, naujai išrinktam popiežiui Urbonui VIII skyrė odę „Aureum saeculum“. Poetiškas popiežius Urbonas VIII, puikiai įvertino M.K. Sarbievijaus poeziją ir paskyrė jį į bažnytinių brevijorių himnų reformatorių grupę greta trijų žinomų Romos jėzuitų, nors jaunesnis nei 30-ies Sarbievijus dirbo kunigu dar tik kelis mėnesius. Manoma, kad poetas sukūrė porą himnų ir patobulino Velykų laikotarpio himną. Vėliau paties popiežiaus buvo vainikuotas laurų vainiku bei apdovanotas aukso žiedu.

1626–1635 m. parašyti ir išleisti visi svarbiausi M. K. Sarbievijaus kūriniai. Tai antikinių ar biblinių tekstų parodijos ir . 1627 m. pradėjo dėstyti Vilniaus akademijoje, buvo jos profesoriumi. Čia jis subrendo kaip rašytojas ir asmenybė.

Poeto iniciatyva arba veikiamas jo talento Vilniaus universitete susiformavo literatūrinis humanistų būrelis, kuriam priklausė talentingiausi poetai. Jauniesiems kolegoms M.K. Sarbievijus buvęs ne tik pripažintas autoritetas, antikinės literatūros žinovas, bet ir patarėjas, organizatorius. Per Sarbievijaus organizuojamus susibūrimus jauni poetai skaitė arba deklamavo savo pirmuosius eilėraščius. Taigi M.K. Sarbievijaus veikiama Vilniaus universitete susiformavo savotiška „poetinė mokykla“, kuri išugdė nemažą būrį naujų poetų. Vieni iš žymesnių M.K. Sarbievijaus mokinių - M.Kmicičius, T.Požeckis, A.Rozenvaldas.

1627 m. Motiejus Sarbievijus parašė studiją „Pagonių dievai“, kurioje, be senovės lietuvių mitologijos, pateikia žinių apie dangaus kūnų garbinimą.

Daugelis jo kūrinių dedikuoti žymiems Lietuvos žmonėms - J.K. Chodkevičiui, Steponui Pacui, A.V. Radvilai ir kitiems.

Atminimo įamžinimas

• Sarbievijaus portretas Vilniaus universiteto šv. Jonų bažnyčioje (dailininkė Sofija Veiverytė)
• Scraffito paveikslas VU Filologijos fakultete (dailininkas Rimantas Gibavičius)
• M.K. Sarbievijaus garbei pavadintas vienas iš VU kiemų

Nuorodos

• K. M. Sarbievijus „Lemties žaidimai“

Šaltiniai

1. Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija (1009-1795). R. Paknio leidykla, 2005 m.