Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Epigrama (sen. gr. ἐπίγραμμα „užrašas“) – trumpas, sąmojingas, kartais satyrinio pobūdžio eiliuotas kūrinys. Atsirado senovės Graikijoje iš eiliuotų įrašų , pastatuose, induose. Epigramos būna ne ilgesnės kaip 8–10 eilučių, paprastai dvinarės: pirmose 6–8 eilutėse nusakoma situacija, iškeliamos prielaidos, sukuriama emocinė įtampa, o paskutinėse eilutėse tarsi duodamas atsakymas, pasiekiama „iškrova“, intonacija krinta.

Lietuviškoji epigrama perimta iš antikinės tradicijos. Vienas ankstyviausių jos pavyzdžių – Žemaičių vyskupui Merkeliui Giedraičiui dedikuota Venclovo Daujoto-Labunauskio lotyniška epigrama Mikalojaus Daukšos „“ (1599 m.). Daug lotyniškų epigramų yra sukūręs Motiejus Kazimieras Sarbievijus. Epigramas taip pat rašė lietuvių autoriai , Antanas Klementas, Dionizas Poška, jas rašo ir šiuolaikiniai lietuvių poetai Juozas Nekrošius, Aleksas Dabulskis, Juozas Erlickas.

Literatūra

Lietuvių epigrama ir parodija, parengė Vytautas Kubilius, Vilnius: Vaga, 1983.