Kelnas arba Kiolnas vok Köln ketvirtasis pagal dydį Vokietijos miestas taip pat didžiausias Šiaurės Reino Vestfalijos že

Kelnas, arba Kiolnas (vok. Köln) – ketvirtasis pagal dydį Vokietijos miestas, taip pat didžiausias Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės miestas. Miestą garsina jo istorija, kultūra, architektūra ir tarptautinio svarbumo renginiai.

Kelnas vok. Köln

Kelno katedra, „Hohenzollern“ tiltas

Kelnas 50°57′0″ š. pl. 6°57′0″ r. ilg. / 50.95000°š. pl. 6.95000°r. ilg. / 50.95000; 6.95000 (Kelnas)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Vokietija
Žemė	Šiaurės Reinas-Vestfalija
Regionas

Įkūrimo data	50
Meras	Henriette Reker

Gyventojų (2021 m.)	1 083 498
Plotas	405,15 km²
Tankumas (2021 m.)	2 674 žm./km²
Altitudė	37,5 - 118,4 m

Pašto kodas	50441–51149
Tel. kodas	0221, 02203
Tinklalapis	www.stadt-koeln.de
Vikiteka	Kelnas

Kirčiavimas	Kèlnas

Kelnas yra svarbus Vokietijos transporto, geležinkelio mazgas. Miestas įsikūręs prie Reino upės, vienas svarbiausių upių uostų Europoje.

Mokslo, kultūros ir meno dirbinių prekybos centras. Mieste yra garsi Kelno katedra (vok. Kölner Dom). Kelno universitetas yra didžiausias Vokietijos universitetas ir vienas seniausių Europos universitetų. Kelnas – Reino krašto kultūros ir menų metropolis. Mieste yra per 30 muziejų.

Istorija

455 m. Kelną užkariavo frankai, kuris prieš tai priklausė romėnams. Vėlyvaisiais viduramžiais Kelnas buvo didžiausias viduramžių Vokietijos miestas.

1259 m. gegužės 7 d. Kelnui buvo suteiktos miesto teisės (vok. Stapelrecht).

Per Trisdešimtmetį karą Kelnas paliko nepaliestas. Miestas užsidirbo per karą gaminant ir parduodant ginklus.

Per Antrąjį pasaulinį karą daugiau kaip 90 % Kelno buvo sugriauta, taip pat Kelno katedra buvo smarkiai apgadinta.

Geografija

Kelnas yra didžiausias Šiaurės Reinas-Vestfalijos žemės miestas. Per miestą teka Reino upė.

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų; iš jūrinio pereinantis į žemyninį.

Rajonai

Kelnas yra suskirstytas į 9 rajonus, kurie dar suskirstyti į 86 dalis.

Innenstadt
Rodenkirchen
Lindenthal
Ehrenfeld
Nippes
Chorweiler
Porz
Kalk
Mülheim

Demografija

Kelnas yra ketvirtas pagal dydį Vokietijos miestas kuriame 2008 metais gyveno 996 690 gyventojai.

Ekonomika

Miesto ekonomika daugiausia sudaro: maisto pramonė, automobilių gamyba, chemijos pramonė ir žiniasklaida. Taip pat svarbus ekonominiai sektoriai yra: bankininkystė, draudimas ir turizmas.

Kultūra ir miesto įžymybės

Viduramžiuose Kelnas buvo svarbus religijos ir meno centras. Kelno katedra 1996 m. buvo įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą, katedra yra neoficialus miesto simbolis. Taip pat šiais laikais miestas yra kultūros centras, turintis daug muziejų, galerijų ir meno mugių.

Kelno miesto įžymybės: Kelno katedra, Hohenzollern tiltas (vok. Hohenzollernbrücke), Kelno senamiestis.

Sportas

Mieste 1988 m. vyko VIII Europos futbolo čempionatas, o 2006 m. – XVIII pasaulio futbolo čempionatas.

Miestą garsina ar anksčiau yra garsinę šie futbolo klubai:

Taip pat mieste įsikūręs krepšinio klubas:

Kelno 99ers

Infrastruktūra

Kelnas yra svarbus geležinkelio mazgas. Miesto transporto sistemą sudaro oro uostas, vandens transportas, automagistraliniai automobilių keliai, geležinkelis, viešasis transportas (autobusai, tramvajai, metro).

Švietimas

Šiuo metu Kelne yra 11 valstybinių ir privačių aukštųjų mokyklų. Kelno universitetas yra didžiausia aukštoji mokykla Vokietijoje (apie 42 000 studentų). Įkurtas 1388 gegužės 21 d.

Išnašos

Kelnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
. VLKK. Suarchyvuotas originalas 2021-12-06. Nuoroda tikrinta 2022-01-04.

Nuorodos

Kelno miesto oficiali svetainė
www.koeln.de/
www.koeln.nicecity.de/ 2013-01-21 iš Wayback Machine projekto.

[vle-1] Kelnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006

[2] . VLKK. Suarchyvuotas originalas 2021-12-06. Nuoroda tikrinta 2022-01-04.