Raudonė

Kitos reikšmės – Raudonė (reikšmės).

Raudonė
Raudonės panorama: vaizdas iš pilies bokšto
Raudonė
55°06′00″š. pl. 23°07′26″r. ilg. / 55.100°š. pl. 23.124°r. ilg. / 55.100; 23.124 (Raudonė)
Apskritis	Tauragės apskritis
Savivaldybė	Jurbarko rajono savivaldybė
Seniūnija	Raudonės seniūnija
Gyventojų (2021)	391
Vikiteka	Raudonė
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Raudõnė Kilmininkas: Raudõnės Naudininkas: Raudõnei Galininkas: Raudõnę Įnagininkas: Raudonè Vietininkas: Raudõnėje
Istoriniai pavadinimai	lenk. Raudań

Raudonė – miestelis Jurbarko rajono savivaldybėje, 28 km į rytus nuo Jurbarko, šalia kelio  141  Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda . Seniūnijos centras, Raudonės seniūnaitija. Garsi Raudonės pilis (XVI a.) su dideliu parku, stovi Raudonės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (pastatyta 1932 m.), veikia biblioteka, Veliuonos kultūros centro Raudonės skyrius, Raudonės bendruomenės centras, 3 prekybos įmonės, paštas (LT-74057), vaistinė, medicinos punktas.

Raudonės upelis ties Raudonės miesteliu

Etimologija

Miestelio vardas – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo čia tekančio Raudonės upėlio (dešinysis Nemuno intakas).

Geografija

Raudonė įsikūrusi Panemunių reg. parke, dešiniajame Nemuno krante, žemutinėje ir viršutinėje Nemuno terasose. Pro miestelį iš rytų į vakarus teka Raudonės upelis, kuris miestelio vakaruose pasuka pietų kryptimi ir įteka į Nemuną. Nuo Raudonės atsiveria gražios paukščių regyklos, yra pėsčiųjų takas. Dvare vyksta muzikos koncertai.

Istorija

Su Raudone siejama garsioji Rytprūsių legenda apie Bajerburgo mergelę.

Praeityje Raudonė neturėjo nei savivaldos teisių, nei herbo, bet vietovę išgarsino Raudonės pilis, pastatyta dar XVI a. Iki XVI a. čia buvo karališkasis Raudonės dvaras, priklausė Ldk Žygimantui Augustui, vėliau kunigaikštis dvarą perleido prūsų kilmės pirkliui Krišpinui Kiršenšteinui. 1636 m. minima koplyčia. XIX a. Raudonė – dvarvietė Kauno apskrityje.

1932 m. įrengta Raudonės bažnyčia.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1998 m. patvirtintas Raudonės herbas. 2018 m. uždaryta Raudonės pagrindinė mokykla.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a.	?	Kauno apskritis
1913 m.	Raudonės valsčiaus centras
1920–1947 m.		Raseinių apskritis
1947–1950 m.		Jurbarko apskritis
1950–1995 m.	Raudonės apylinkės centras	Jurbarko rajonas
1995–	Raudonės seniūnijos centras	Jurbarko rajono savivaldybė

Pilis

Pagrindinis straipsnis – Raudonės pilis.

Raudonės pilis (dabar Raudonės pagrindinė mokykla)

Miestelį garsina Raudonės pilis. Iš pilies bokšto viršūnės atsiveria gražios Raudonės apylinkės. Greta – senas parkas, kuriame stovėjo legendomis apipintas . Netoli ąžuolo kyla nedidelis medžiais apaugęs kalnelis, Beždžionkalniu vadinamas. Legendoje sakoma, kad vienas dvarponis turėjęs beždžionėlę, kurią labai mylėjęs. Šiai mirus, ponas gražiai palaidojo ir kapo vietoje supylė kalnelį. Čia gausu poilsiui skirtų vietų – Šaulių aikštė, , .

Parke auga sena devynių kamienų liepa. Jos šakose dviejų metrų aukštyje yra įaugęs geležinis strypas. Pagal žmonių pasakojimus Raudonės ponai čia rišdavę ir plakdavę baudžiauninkus. Raudonės parke auga ir daugiau senų įspūdingų savo išvaizda medžių: ąžuolų, kaštonų, liepų. Iš jų saugomi išskirtiniai medžiai: Gediminaičio ąžuolas, Raudonės liepa, Raudonės juodoji tuopa.

Prie tvenkinio išlikęs mūrinis malūnas. Pilies bokšte įrengta paroda, nuo kurios matomas Nemuno slėnis iš viršaus.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1801 m. ir 2021 m.
1801 m.	1859 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.
83	114	215 (dvare)	643	609	673
1981 m.	1986 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.
670	668	728	716	510	391
Demografinės raidos histograma

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 17
3. Legendos tekstas iš Ludwig Bechstein, Deutsches Sagenbuch, Leipzig 1853 (vok.)
4. Raudań (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 547 psl. (lenk.)
5. Raudonė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
8. Raudonė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 47 psl.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
10. Raudonė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 339 psl.
11. Raudonė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 515
12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
13. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Raudonė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 561 psl.

Aplinkinės gyvenvietės
	Raudonėnai – 2 km SKIRSNEMUNĖ – 18 km JURBARKAS – 28 km		VELIUONA – 10 km