Vaclovas Krutinis

Vaclovas Krutinis
Gimė	1948 m. rugsėjo 27 d. Vilnius
Mirė	2013 m. spalio 30 d. (65 metai) Vilnius
Palaidotas (-a)	Antakalnio kapinėse
Tėvas	Alfonsas Krutinis
Motina	Ona Krutinienė (Balvočiūtė)
Sutuoktinis (-ė)	Aldona Krutinienė
Vaikai	Jurgita Krutinytė Jonas Krutinis
Veikla	skulptorius
Alma mater	1973 m. LDI
Vikiteka	Vaclovas Krutinis

Vaclovas Krutinis (1948 m. rugsėjo 27 d. Vilniuje – 2013 m. spalio 30 d. Vilniuje) – Lietuvos skulptorius, visuomenės veikėjas.

Biografija

1955–1958 m. mokėsi Vilniaus 37-ojoje 8-metėje mokykloje, 1958–1960 m. – Vilniaus 16-ojoje vidurinėje mokykloje, 1960–1966 m. – Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje, 1973 m. baigė Lietuvos dailės institutą (nuo 1990 m. - Vilniaus dailės akademija), skulptūros studijas. Nuo 1978 m. - Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

1998-2008 m. Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas. 1998-2005 m. Lietuvos kultūros ir meno tarybos narys. 2000-2008 m. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos ir viceprezidentas. 2008-2011 m. Tarptautinės dailininkų asociacijos (AIAP 2020-11-29 iš Wayback Machine projekto.) vykdomojo komiteto narys.

Kūryba

Sukūrė dekoratyvinių („Bangų šešėliai“ Klaipėdoje 1984 m., skulptūrinė kompozicija Vilniaus psichiatrijos ligoninei, Naujoji Vilnia, „Tėviškės prisiminimai“, Kupiškis, abi 1988 m., „Paukštis“, Palanga, 1997 m.), kamerinių („Narstinys“ 1998 m., „Jungtis“ 2000 m.), paminklinių („Vėliavnešiai“, Ukmergė, 1982 m., Dionizas Poška, Bijotai, 1990 m., generolas Jonas Černius, Kupiškis, 1998 m., „Angelams sargams - žuvusiems policijos pareigūnams“, Vilnius, 2005 m.) skulptūrų iš akmens, medžio, metalo, apie 70 antkapinių skulptūrinių paminklų Lietuvos mokslo ir meno žymiems veikėjams bei privatiems asmenims.

Kūriniai aptakių formų, dekoratyvūs, vyrauja žmogaus figūra, dažnos figūrinės grupės, yra animalistinių motyvų. Nuo devintojo dešimtmečio daugiausia kūrė abstrakčią skulptūrą. Jo kurinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, A. Tretjakovo galerija Maskvoje, Pekine.

Parodos ir simpoziumai

Nuo 1974 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje – Maskvoje, Rygoje, Varšuvoje, Taškente, Geteborge, Atėnuose, Pekine, (Vokietija), Budapešte, Helsinkyje, (Nyderlandai), (Italija), (Nyderlandai)). Surengė 10 personalinių ir dalyvavo 50-yje grupinių parodų. Sukūrė darbą "Lietuva" Europos simpoziumui Kaisersteinbruche, Austrijoje.

Dalyvavo skulptūros simpoziumuose Klaipėdoje (1977 m., 1979 m., 1984 m.), Burge (Bulgarija, 1980 m.), Ždiare prie Sazavos (Čekija, 1992 m.), Švedijoje (1994 ir 1995 m.).

Literatūros sąrašas

• XX-XXI sandūra. Lietuvos dailė: Vaclovas Krutinis, Vilnius: Dailininkų sąjungos leidykla "artseria", 2008.
• Marcišauskytė-Jurašienė, J. Vilniaus skulptūrų kelias: kultūrinis gidas, Vilnius: Modernaus meno centras, 2013.
• Šapoka, K. Tobuli narstiniai. Kultūros barai, 10 numeris. Vilnius: 2014.
• Venclova, T. Vilniaus vardai, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017.

Šaltiniai

1. . Vaclovas Krutinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 149 psl.

Nuorodos

Vikiteka: Vaclovas Krutinis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vaclovo Krutinio skulptūros ir narstiniai - tartum gyvenimo kryžiažodžiai, psl. 5.