Juozas Dumša

Juozas Dumša
Gimė	1881 m. vasario 12 d. Paežeriai, Šeduvos valsčius
Mirė	1936 m. liepos 28 d. (55 metai) Kiržačas, Vladimiro sritis
Veikla	revoliucinis veikėjas
Partija	1905 m. VKP(b)

Juozas Dumša (1881 m. vasario 12 d. Paežeriuose, Šeduvos valsčius – 1936 m. liepos 28 d. Kiržače, Vladimiro sritis) – lietuvių ir latvių revoliucinis veikėjas.

Biografija

1898 m. išvykęs į Rygą, dirbo fabrike. 1905–1907 m. Latvijos socialdemokratų darbininkų partijos veikėjas, vienas iš lietuviškų laikraščių „Pirmyn“ (1905 m.), „Vilnis“ (1913–1914 m.) leidėjų Rygoje. 1909 m. kalintas. 1910 m. vienas iš „Giedros“ lietuvių darbininkų draugijos steigėjų. 1911–1913 m. už revoliucinę veiklą ištremtas į Rusiją, grįžęs vėl dirbo Rygoje. 1970 m. Biržuose buvo rasti jo atsiminimai apie kelią tremtin.

1915–1918 m. gyveno Petrograde, laikė lietuvių bolševikų pogrindinę spaustuvę. 1917 m. Spalio perversmo dalyvis. 1918 m. pasiųstas į Lietuvą, vadovavo komunistų pogrindžiui Šiaulių, Raseinių ir Telšių apskrityse. 1919 m. sausio 1 d. – kovo 12 d. bolševikų invazijos metu buvo Šiaulių miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas ir karo komisaras.

Pabėgus bolševikams, suimtas, 1921 m. iškeistas į Rusijoje kalėjusius lietuvius. Dirbo tarnautoju, darbininku Maskvoje, Tuloje, Kiržace. 1929 m. represuotas, sėdėjo kalėjimuose, dirbo Stalino „komjaunimo“ statybose. 1965 m. reabilituotas.

Šaltiniai

1. Romas Šarmaitis. Juozas Dumša. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. - 469