Joniškis

Kitos reikšmės – Joniškis (reikšmės).

Joniškis – miestas šiaurės Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, 39 km į šiaurę nuo Šiaulių, netoli Latvijos sienos (14 km). Joniškio rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos (Draugystės, Malūno, Parko, Sidabros). Urbanistikos paminklas. Mieste stovi Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (perstatyta 1901 m.), Joniškio sinagogų kompleksas: Baltoji sinagoga (pastatyta 1823 m. klasicizmo stiliumi, dar žinoma kaip Vasaros sinagoga) ir Raudonoji sinagoga (pastatyta 1865 m.). Veikia kultūros centras, krepšinio muziejus, Romos katalikų parapijos senelių globos namai „Santara“.

Joniškis
Joniškio centras
Joniškis 56°14′28″š. pl. 23°36′54″r. ilg. / 56.241°š. pl. 23.615°r. ilg. / 56.241; 23.615 (Joniškis)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Šiaulių apskritis
Savivaldybė	Joniškio rajono savivaldybė
Gyventojų (2023)	8 466
Pašto kodas	LT-84001
Vikiteka	Joniškis
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Jõniškis Kilmininkas: Jõniškio Naudininkas: Jõniškiui Galininkas: Jõniškį Įnagininkas: Jõniškiu Vietininkas: Jõniškyje
lenk. Janiszki, vok. Jonischken, rus. Янишки

Joniškio rotušės vieta XVII–XVIII a.

Miesto riboženklis

Etimologija

Miesto vardas kilęs nuo Vilniaus vyskupo Jono (vienas Joniškio įkūrėjų), pridėjus priesagą -iškis (asmenvardinis vietovardis). Spėjama, kad vyskupas pastatydino bažnyčią ir pats parinko tokį gyvenvietės vardą.

Geografija

Joniškis išsidėstęs Žiemgalos žemumoje, prie Audruvės ir Sidabros upelių. Miesto šiaurės vakaruose yra 2 tvenkiniai – Joniškio I (vakarinis) ir Joniškio II (rytinis). Vakariniu miesto pakraščiu eina geležinkelis Šiauliai–Ryga, yra Joniškio geležinkelio stotis. Didžioji miesto dalis susitelkusi į rytus nuo geležinkelio (vakariniame krašte yra tik kolektyviniai sodai ir Liuteronų bei II pasaulinio karo aukų kapinės).

Istorija

Joniškio gimnazija (2016 m.), pastatyta 1933 m. S. Goeso dovanotame sklype

Joniškis išaugo pietinėje Žiemgalos teritorijoje, netoli buvusios žiemgalių Sidabrės pilies (minimos 1289–1290 m.). Joniškio apylinkės minimos XIII a. Eiliuotoje Livonijos kronikoje.

Spėjama, kad Joniškio užuomazgos buvo dabartinio miesto centrinėje dalyje. Gyvenvietė pradėjo kurtis XVI a. pradžioje, rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1536 m. vasario 23 d., kai Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių kartu su Medininkų (Varnių) vyskupu lankė Kuršo pasienį ir čia rado išlikusių pagonių, o netoliese žmonės dar garbino Perkūną, ugnį, gyvates ir kitas pagoniškas dievybes. Šioje vietoje vyskupas apkrikštijo visus gyventojus, 1536 m. vasario 23 d. (anksčiau šis dokumentas datuotas 1523 m. vasario 23 d.) įsteigė parapiją ir pastatė medinę bažnyčią, prie kurios ėmė kurtis ir gyvenvietė. Miestas kūrėsi prekybinių kelių sankryžoje, kur ėjo svarbus Rygos-Tilžės kelias bei keliai, vedę iš Žagarės, Žeimelio-Upytės, Gruzdžių-Varnių.

1616 m. liepos 4 d. karalius Zigmantas Vaza miestui suteikė miesto teises (savivaldą) ir herbą. Tuo metu tai buvo didžiausias miestas Šiaulių ekonomijoje, didesnis už pačius Šiaulius. Joniškis garsėjo mugėmis, kuriose prekiauta žemės ūkio produkcija, linais, tabaku. Stovėjo Joniškio rotušė, klestėjo 179 smuklės, iš kurių 65 prekiavo alumi, 16 – degtine, ir viena – midumi.XVII a. minima Joniškio evangelikų liuteronų bažnyčia (nauja mūrinė pastatyta 1847˜–1848 m.). 1769 m. sukilę valstiečiai du mėnesius laikė miestą savo rankose, bet valdžia Šiaulių ekonomijos sukilimą nuslopino, o vadams M. Paugai, M. Radvilai ir S. Jazauskui skyrė mirties bausmes.

XIX a. miestas garsėjo žemės ūkio gaminiais, linų pluoštu, tabaku, mugėmis, čia suvažiuodavo pirkliai iš Lenkijos, Rusijos, Vokietijos. 1836–1858 m. nutiestas svarbus Rygos-Tilžės plentas. Daunoravos dvaro savininkas baronas von Frankas kartu su grafu Jurdaičių dvaro savininku von Medemu fundavo Joniškio evangelikų liuteronų bažnyčios statybą 1847 m. (pradėta kovo 4 d., pabaigta spalio 16 d.). XIX a. Joniškis – Šiaulių apskrities miestelis, valsčiaus centras.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Joniškio krašte aktyviai reiškėsi lietuvių tautinio atgimimo sąjūdis, kurio centras buvo Medvilionių dvaras. Jame aktyviai dalyvavo iš miesto ir apylinkių kilę Adomas Varnas, Feliksas Daugėla, dvarininkai Stanislovas ir Teresė von Goesai, Jaloveckai ir kt.

Nepriklausomybės aikštė 1929 m.

Per Joniškį nuvilnijo 1905 m. revoliucijos banga. 1908–1909 m. joniškiečiai pradėjo rūpintis keturklasės vyrų progimnazijos įkūrimu. Mokyklos steigimo komisija buvo sudaryta 1909 m. spalio 11 d. Į ją įėjo Liudas Vaineikis, kunigas Mickevičius, vaistininkas Stasys Slabokas, viršaitis Rimdžius ir valsčiaus mokyklos mokytojas S. Dragūnas. 1910 m. rudenį gautas leidimas mokyklą atidaryti, tačiau pareikšta, kad mokyklai pinigų nėra ir gyventojai ją turį pasistatyti patys. Sklypą (2,2 dešimtinės) šios (dabartinės) mokyklos statybai apie 1910 m. dovanojo Stanislovas Goesas, buvo renkamos lėšos (po 20 kapeikų nuo dešimtinės) jos statybai, tačiau visus planus sujaukė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas, surinktos lėšos mokyklos statybai prapuolė. Dabartiniai gimnazijos rūmai dovanotame sklype iškilo ir iškilmingai buvę atidaryti 1933 m. Mintis atidaryti valdišką aukštesnio lygmens mokyklą Joniškyje ne nauja. Tuo klausimu Joniškio miesto bajorai (vadovaujami Karolio Čižo) ir žemdirbiai (vadovaujami Juozapo Bagdonavičiaus) 1845 m. siuntė raštą Vilniaus generalgubernatoriui ir Rusijos imperijos Vyriausybės Senatui.

1921 m. įsteigta latviška privati vidurinė mokykla (progimnazija) Joniškyje, tačiau dėl mokinių stokos 1931 m. ji perkelta į Žeimelį, kur veikė iki 1938 m., joje mokėsi 20 mokinių. 1933 m. suteiktos II eilės miesto teisės. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Joniškis tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatytas didelis grūdų produktų kombinatas, universalioji parduotuvė „Eglė“. 1991 m. patvirtintas dabartinis Joniškio herbas.

Nuo 1737 m. Joniškyje pakviesti Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Augusto III apsigyveno daug žydų amatininkų. Jau XIX a. gale didelę Joniškio gyventojų dalį sudarė žydai: pagal 1897 m. surašymo duomenis, jų buvo 2 272 iš 4 774 Joniškio gyventojų. Tarpukariu Joniškyje gyveno apie 900 žydų, veikė trys sinagogos, Žydų liaudies bankas, pirtis, knygynas „Mendel“, kino teatras „Lira“, 1920 m. įkurta hebrajų mokykla, žydų pradžios mokykla, vaikų darželis ir biblioteka. Per nacių okupaciją 1941 m. rugpjūčio 29 d. dauguma Joniškio žydų buvo sušaudyti Vilkiaušio miške, prie kelio Šiaulių link. Iš viso nacių okupacijos metais buvo sušaudyti 978 Joniškio ir apylinkių žydai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1589 m. – XVIII a. pabaiga	?	Šiaulių ekonomija
XIX a. pradžia – 1915 m.	Joniškio valsčiaus centras	Šiaulių apskritis
1915–1917 m.		Joniškio apskrities centras
1917–1945 m.		Šiaulių apskritis
1945–1950 m.		Joniškio apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Joniškio rajono centras	Šiaulių sritis
1953–1995 m.
1995–	Joniškio seniūnijos centras	Joniškio rajono savivaldybės centras	Šiaulių apskritis

Gyventojai

Savivaldybė

Pėsčiųjų gatvė, 2015 m.

Demografinė raida tarp 1775 m. ir 2021 m.
1775 m.	1783 m.	1790 m.^sur.	1845 m.	1885 m.*	1895 m.	1899 m.	1904 m.*
1 280	1 912	1 850	4 238	2 634	7 763	4 828	7 900
1914 m.	1923 m.^sur.	1939 m.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1974 m.	1976 m.	1979 m.^sur.
6 418	4 100	5 100	5 889	7 488	8 300	8 600	9 303
1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-	-	-	-
11 773	11 329	9 899	8 612	-	-	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 9 899 žmonės: Lietuviai – 97,56% (9661) Rusai – 1,16% (115) Latviai – 0,22% (22) Lenkai – 0,19% (19) Baltarusiai – 0,15% (15) Ukrainiečiai – 0,11% (11) Kiti – 0,57% (56)

2001 m. gyveno 11 329 žmonės: Lietuviai – 97,86% (11087) Rusai – 1,07% (121) Latviai – 0,27% (31) Baltarusiai – 0,19% (22) Lenkai – 0,13% (15) Ukrainiečiai – 0,11% (13) Kiti – 0,35% (40)

Žymūs žmonės

• Martinjonas Radvilas (1721–1770), vienas 1769 m. Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimo (centras – Joniškis) vadų
• Mykolas Pauga (1729–1770) – vienas 1769 m. Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimo vadų
• Vincentas Drigotas (1803–1877), visuomenės, savivaldos veikėjas, bajoras, apdovanotas tamsios bronzos medaliu su Vladimiro juosta už dalyvavimą Krymo kare
• Juozapas Nikodemas von Goesas (1805–1877), visuomenės, savivaldos veikėjas, dvarininkas
• Stanislovas von Goesas (1844–1916), visuomenės veikėjas, švietėjas, dvarininkas
• Julijonas Šalkauskis (1849–1933), gydytojas, savivaldybininkas
• Matas Slančiauskas (1850–1924), knygnešys, lietuvių visuomenės veikėjas, aušrininkas, publicistas, tautosakos rinkėjas, gimė Trumpaičių k.
• Laurynas Lopas (1878–1953), veterinarijos gydytojas, Lietuvos politikas, visuomenės ir Joniškio savivaldos veikėjas, gimė Kriukų vls.
• Adomas Varnas (1879–1979), dailininkas tapytojas, grafikas, fotografas, liaudies meno rinkėjas, propaguotojas ir puoselėtojas, dailės pedagogas, scenografas.
• Maksimas Katchė (1879–1933), karininkas
• Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958), dramaturgė gimusi Joniškyje, lietuvių dailininko, kompozitoriaus M. K. Čiurlionio žmona
• Feliksas Daugėla (1887–1967), vienas pirmųjų lietuviškų spektaklių režisierių ir vaidintojų, 1909–1911 m. – Joniškio muzikos ir dramos draugijos įkūrėjas ir narys, visuomenės veikėjas, dalyvavo statant jos spektaklius, gimė Rygoje
• Moses Kottler (1890–1977), Pietų Afrikos dailininkas, skulptorius
• Marcė Katiliūtė (1912–1937), dailininkė, gyvenusi Šiaulių senojoje gatvėje 24
• Dana Rutkutė (1922–2019), TV ir radijo diktorė
• Jonas Avyžius (1922–1999), rašytojas, gimė Mėdginų k.
• Laimonas Noreika (1926–2007), aktorius, poezijos skaitovas, visuomenės veikėjas
• Leopoldas Mykolaitis (1927-2017), žurnalistas, rašytojas, redaktorius
• Laurence Harvey (1928–1973), litvakų kilmės britų kino aktorius
• Juozas Macevičius (1928–2011), rašytojas, poetas, vertėjas
• Charles Segal (g. 1929), Pietų Afrikos muzikantas
• Harvey Milk (1930–1978), litvakų kilmės JAV visuomenės ir politikos veikėjas, kovotojas už žmogaus teises
• Juozas Galkus (g. 1932), profesorius, dailininkas, grafikas, Joniškio Garbės pilietis 2014-12-16 iš Wayback Machine projekto., gimė Šimkūnuose.
• Eugenijus Ignatonis (1935–2013), pianistas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras
• Vytautas Klovas (g. 1937), žurnalistas, redaktorius, miškų ūkio inžinierius, kinologas
• Vytautas Kasniūnas (1938–2009), žurnalistas, redaktorius, JAV lietuvių visuomenės veikėjas
• Giedrė Lastauskienė (g. 1939), gamtos mokslų daktarė, kraštiečių draugijos „Sidabra“ pirmininkė, Joniškio Garbės pilietė 2014-12-16 iš Wayback Machine projekto. .
• Kornelijus Matuzevičius (g. 1944), kino režisierius, operatorius
• Imantas Lazdinis (g. 1944), miškininkas, aplinkosaugininkas, politikas
• Jonas Trumpulis, knygnešys, lietuvių visuomenės veikėjas, partizanas.
• Juozas Kisielius (1949–1991), teatro ir kino aktorius
• Jolita Skablauskaitė (1950–2018), poetė, prozininkė, dailininkė
• Juozas Šalkauskas (g. 1951), radijo diktorius
• Gintaras Ramonas (1962–1997), Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras
• Andrius Šležas (g. 1975), krepšininkas

XVIII a. pabaigoje Joniškyje įsikūrė rusų dvarininkai Zubovai – pirmiausia grafas Platonas Zubovas (1767–1822), o po jo mirties dvarus paveldėjo brolis Dmitrijus Zubovas (1764–1836), pradėjęs Zubovų giminės lietuvišką šaką.

Viename name Joniškyje, Upytės g. 23, 1879–1896 m. gyveno būsimas dailininkas Adomas Varnas (1879–1979). Joniškio savivaldybė įsteigė Adomo Varno premiją, kuri įteikiama tautodailininkams.

Architektūra

Baltoji sinagoga Joniškyje

Sinagogų kompleksas

1526 m. pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. 1895–1901 m. ji buvo perstatyta ir suteiktas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų titulas. Bažnyčia mūrinė, neobarokinė, jos bokšto aukštis 65 metrai.

Joniškio centrinė dalis – urbanistikos paminklas (nuo 1969 m.). Išlikęs XVI–XVII a. susiformavęs gatvių tinklas (radialinė miesto struktūra) – į netaisyklingos formos buvusią miestelio turgaus aikštę sueina penki keliai. Prie kelių sankirtos yra miesto centras – bažnyčia, paštas (LT-84001), Istorijos ir kultūros muziejus, miesto merija, Joniškio rajono apylinkės teismas.

Miesto aikštėje priešais bažnyčią stovi Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, pastatytas 1928 m. (architektas Vladimiras Dubeneckis). Pokariu aikštėje imta laidoti sovietų armijos karius, jiems pastatytas paminklas, o Nepriklausomybės paminklas 1969 m. nugriautas. Atgimimo metais 1989 m. atstatytas, karių kapų paminklas nugriautas, o palaikai perlaidoti.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

• Joniškio Aušros gimnazija
• Joniškio Mato Slančiausko progimnazija
• Joniškio Saulės pagrindinė mokykla
• Joniškio žemės ūkio mokykla
• Joniškio rajono Jono Avyžiaus viešoji biblioteka

Miestų partnerystė

• Koninas, Lenkija (2006)
• Veru, Estija
• Vimerbis, Švedija (1994)
• Zulingenas, Vokietija (2003)

Sportas

• SANED Joniškis (futbolas)
• FK Žygis Joniškis (futbolas)
• Delikatesas (krepšinis)
• Joniškio miesto stadionas.

Galerija

• Centrinė gatvė - buvusi Turgaus aikštė
• Renovuota aikštė - buvusi Turgaus aikštė
• Senamiestis
• buv. Joniškio rotušės vieta
• Kultūros centras
• Meno mokykla
• Krepšinio muziejus
• S. Goeso g. Joniškio m.
• Šiaulių Senosios g. sankryža 2016 m.
• Joniškio klebonijos vikariatas (Bažnyčios g. 3, statytas 1845 m.), kuriame gimė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė
• Joniškio vartotojų draugijos pastatas (1911 m., arch. J. Ušakovas), pirm. S. fon Goesas
• Joniškio vartotojų draugijos pastatas (1911 m., arch. J. Ušakovas), pirm. S. fon Goesas
• Vincento Aleksandro ir Veronikos Goesaitės Leparskų sodyba Joniškyje, V. Kudirkos g. 47-47a (2017 m.)
• Vincento Aleksandro ir Veronikos Goesaitės Leparskų sodyba Joniškyje, V. Kudirkos g. 47-47a (2017 m.)
• Vincento Aleksandro ir Veronikos Goesaitės Leparskų sodyba Joniškyje, V. Kudirkos g. 47-47a (2017 m.)

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Янишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 41А (82) : Яйцепровод — Ѵ. С.-Петербургъ, 1904., 671 psl. (rus.)
3. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 961 psl.
4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 75–76
5. Loreta RIPSKYTĖ. . Suarchyvuotas originalas 2015-09-25. Nuoroda tikrinta 2015-09-25.
6. Janiszki (12). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 405 psl. (lenk.)
7. Janiszki (5). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 633 psl. (lenk.)
8. http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2012~ISSN_1822-7309.N_14.PG_334-357/DS.002.0.01.ARTIC 2016-03-09 iš Wayback Machine projekto.
9. s:ru:ЕЭБЕ/Шавли
10. Žydai Lietuvoje. Joniškis 2015-03-25 iš Wayback Machine projekto.
11. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
12. Joniškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 697 psl.
13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
14. Joniškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 72 psl.
15. Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Joniškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 133
16. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
17. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
18. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
19. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
20. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
21. 2011 m. surašymo duomenys 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
22. 2001 m. surašymo duomenys 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
23. https://www.europlan-online.de/index.php?s=stadion&id=44532&t=s

Literatūra

• Joniškis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 58 psl.
• Kelionių vadovas po Lietuvą (sud. Algimantas Semaška). – Vilnius: Algimantas, 2000. –
• Joniškio krašto žydų gyvenimas tarpukariu, 1918–1940 m. (sud. Tomas Butautis). – Šiauliai: K. J.Vasiliausko įmonė, 2003. – 63 p.: iliustr. –
• Joniškio krepšiniui – 70 (sud. Leonas Karaliūnas). – Kaunas: Arx Baltica, 2007. – 75 p.: iliustr. –
• Joniškio krašto koplyčios (sud. Gintautas Žalėnas, Valentas Cibulskas, Vytautas Didžpetris). – Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2009. – 100 p.: iliustr. –

Nuorodos

• Joniškio rajono savivaldybės puslapis 2019-03-09 iš Wayback Machine projekto.
• Apie Joniškį ir kitus Šiaulių apskrities miestelius 2006-09-29 iš Wayback Machine projekto.
• Joniškio krepšinio muziejus 2012-07-12 iš Wayback Machine projekto.