56 14 20 š pl 23 36 32 r ilg 56 238937 š pl 23 60888 r ilg 56 238937 23 60888 Kitos reikšmės Aušros gimnazija Joniškio A

56°14′20″š. pl. 23°36′32″r. ilg. / 56.238937°š. pl. 23.60888°r. ilg. / 56.238937; 23.60888

Kitos reikšmės – Aušros gimnazija.

Joniškio „Aušros“ gimnazija
Joniškio „Aušros“ gimnazija herbas

Adresas	S. Goeso g. 2, Joniškis
Direktorius(-ė)	Vidmantas Sutnikas
Mokinių skaičius	{{{skaičius}}}
Įkūrimo data	1919 m.
Uždarymo data
Išleista laidų
Pedagogų skaičius	38

Gimnazija (2015 m.) pastatyta 1933 m. ant S. Goeso dovanoto sklypo

Joniškio „Aušros“ gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Joniškyje, S. Goeso g. 2, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas, turinti Suaugusiųjų mokymo skyrių. Įstaigos kodas 290565040.

Mokyklos devizas „Šviesa, dorybė, teisingumas teugdo tautai didvyrius…“

Istorija

Joniškio „Aušros“ gimnazija savo gimtadieniu laiko 1919 m. rugsėjo 1 d.

Mintis įkurti valdišką mokyklą kilo 1845 m. Tuo klausimu Joniškio miesto bajorai (vadovaujami Karolio Čižo) ir žemdirbiai (vadovaujami Juozapo Bagdonavičiaus) siuntė raštą Vilniaus generalgubernatoriui ir Rusijos imperijos Vyriausybės Senatui. 1908–1909 m. joniškiečiai pradėjo rūpintis keturklasės vyrų progimnazijos įkūrimu. Mokyklos steigimo komisija buvo sudaryta 1909 m. spalio 11 d. Į ją įėjo Liudas Vaineikis, kunigas Mickevičius, vaistininkas Stasys Slabokas, viršaitis Rimdžius ir valsčiaus mokyklos mokytojas S. Dragūnas. 1910 m. rudenį gautas leidimas mokykla atidaryti, tačiau pareikšta, kad mokyklos reikalui pinigų neturinti ir mokyklai namus gyventojai turį pasistatyti patys. Sklypą (2,2 dešimtinės) šios (dabartinės) mokyklos statybai apie 1909 m. dovanojo Stanislovas Goesas, buvo renkamos lėšos (po 20 kapeikų nuo dešimtinės) jos statybai, tačiau visus planus sujaukė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas, surinktos lėšos mokyklos statybai prapuolė. Dabartiniai gimnazijos rūmai dovanotame sklype iškilo ir iškilmingai buvę atidaryti 1933 m.

1919–1920 m. veikė trys klasės, jas lankė 88 mokiniai, kuriuos mokė 6 mokytojai. Pirmasis mokyklos direktorius Balys Žygelis daug prisidėjo prie pačios mokyklos atidarymo. Mokykloje dirbo pažangių požiūrių žmogus M. Rutkus, gamtos ir fizikos mokė A. Glebavičiūtė-Prielgauskienė, rankų darbų mergaites mokė Z. Rutkutė-Čepaitienė. Nuo 1924 m. rudens iki 1932 m., padidėjus mokinių skaičiui (jis svyravo nuo 161 iki 214), keturklasėje progimnazijoje nuolat būdavo šešios klasės. Mokymo sąlygos pagerėjo 1932 m., kai mokykla persikėlė į naujus rūmus.

1933 m. keturmetė gimnazija buvo perorientuota į gimnaziją, o 1937 m. išleista pirmoji gimnazistų laida. Mokinių skaičius augo maždaug po 350 kiekvienais metais. 1940 m. panaikintas mokestis už mokslą, išaugo moksleivių skaičius. Antrasis pasaulinis karas susilpnino buvusį pakilimą, išsklaidė darnų kolektyvą, sunaikino nemažą dalį mokymo priemonių. Nepaisant sunkumų, jau 1944–1947 m. veikė 16 klasių, jose mokėsi 517 mokinių, o pavasarį 17 abiturientų buvo įteikti brandos atestatai. Beveik iš naujo susiformavo ir mokytojų kolektyvas. Tuo metu dirbo mokytojai P. Pladienė, G. Tuminaitė, S. Bėkštaitė, S. Rubašiūtė ir kt. 1947 m. mokykloje jau dirbo 25 mokytojai.

1977 m. mokykloje buvo 32 klasės, jose mokėsi 1006 mokiniai, vos tilpę ankštose patalpose. 1978 m. rugsėjo 1 dieną, atidarius 3-ąją vidurinę mokyklą, klasių ir mokinių skaičiumi kolektyvas tarsi grįžo į pokario metus, 15 klasių mokėsi 495 mokiniai. Nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. mokiniai pradėjo nešioti uniformas.

Direktoriai

1919 m. Balys Žygelis
1998–2008 m. Algimantas Budris
nuo 2008 m.

Žymūs mokytojai

Mokykloje dirbo G. Gečienė, P. Žygelis, A. Babilius, P. Samulionis, G. Samulionis, I. Šimkuvienė, R. Kampinskas, J. Dundulis, A. Surgailienė, R. Gabrėnaitė, N. Jatulytė, V. Jasaitis, Kostas Korsakas, J. Macevičius, Jonas Avyžius, Algimantas Raudonikis, V. Jonaitytė, J. Kisielius, Dana Rutkutė.

Žymūs mokiniai

Kazys Ambrasas – literatūros kritikas
Jonas Avyžius – rašytojas
Anicetas Bagdonas – buvęs kaimo statybos ministras
Juozas Elzbutas – filologas
Kostas Korsakas – poetas, profesorius, akademikas, buvęs lietuvių kalbos ir literatūros instituto direktorius
Juozas Macevičius – poetas
Stasys Nekrošius
Algis Samulionis – literatūros kritikas
Gediminas Samulionis – vyriausybės dokumentų kalbos redaktorius
Fema Savickaitė – filologė
Sigizmundas Šimkus – istorikas, menininkų mecenatas
Rita Gabrėnaitė – vitražistė, knygų iliustratorė
Juozas Galkus – dailininkas
Elena Gaputytė – skulptorė
Juozas Jonaitis – dailininkas
Steponas Kazimieraitis – dailininkas
Vytautas Kugevičius – architektas
Algis Mitrikas – ekonomistas
Kazys Preikšas – dailininkas
Aspazija Vaivadaitė-Surgailienė – dailininkė
Jonas Bruveris – menotyrininkas
Galina Dauguvietytė – aktorė, režisierė
Jonas Dulevičius – technikos mokslų daktaras
Eduardas Gutauskas – operos solistas
Sofija Jonaitytė – operos solistė
Juozas Kisielius – aktorius
Algimantas Lopas – muzikologas
Povilas Mataitis – folkloro teatro įkūrėjas ir vadovas
Nora Paliejytė – dainininkė
Dana Rutkutė – aktorė, TV ir radijo diktorė
Birutė Knizikevičienė – bibliografė, kraštotyrininkė
Juozas Šalkauskas – radijo diktorius, fotomenininkas
Algimantas Raudonikis – kompozitorius
Viktoras Baltaitis – medikas
Julija Januškevičienė – chemikė
Vytautas Jonaitis – medikas
Daina Galvydytė – geografė
Juozas Kulys – biochemikas
Emilija Michalinkaitė – geografė
Pranas Misius – geologas
Juozas Ambrasas – matematikas
Feliksas Grigas
Algis Karpus – matematikas
Juozas Šalkus
Rimantas Šimaitis
Pranė Ripskytė
Algis Valatka
Juozas Viliūnas – architektas
Aleksas Jasutis – poetas
Simas Karaliūnas – filologas
Mindaugas Strukčinskas – mokslininkas, biologas
Giedrė Lastauskienė – chemikė, kraštiečių „Sidabrės“ draugijos pirmininkė
Danutė Kerelytė-Gurauskienė – stomatologė, kraštiečių „Sidabrės“ draugijos narė
Stasys Šimaitis – filosofas
Gina Butkutė-Čepinskis – solistė (Kanadoje)
Valentinas Norkūnas – fizikas
Vytautas Bareikis – fizikas-matematikas
Stasys Štaras – radioelektronikas profesorius
Anupras Šlančiauskas – fizikas
Vaitiekūnas – dailininkas, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs JAV
Irena Šimkuvienė – Joniškio 1-osios vidurinės mokyklos direktorė 1961–1985 m.
Irena Melinienė – nusipelniusi mokytoja, biologė
Marija Butvilienė – nusipelniusi farmacininkė, Joniškio garbės pilietė
Vincas Lataitis – matematikos mokytojas
Vaclovas Ališauskas – ilgametis Joniškio 2-osios vidurinės mokyklos direktorius
– Joniškio 3-iosios vidurinės mokyklos direktorius
Jonas Ivanauskas – poetas
Gediminas Čepulis – Joniškio rajono savivaldybės meras
Simonas Norbutas – matematikos mokytojas
Julija Norbutienė – istorijos mokytoja
Imantas Lazdinis – MRU profesorius, buvęs Aplinkos apsaugos ministras (1996–1998)
Pranciškus Juozauskas – inžinierius architektas

Himnas

Gimnazijos himnas sukurtas pagal Algimanto Raudonikio muziką ir Juozo Macevičiaus žodžius.

Vėl visi kaip paukščiai suskridome čia,
Kur pradžia jaunystės ir kelio pradžia,
Kur gyva daina,
Kur jauni sparnai,
Mūsų širdys veržias į čia amžinai.
Kai kely lyg jūroj pakyla audra,
Kai jėgų pritrūksta, vilties nebėra,
Tu visiems švieti,
Tu namo šauki,
Tu guodi kiekvieną, kiekvienu tiki.
Vėl visi kaip paukščiai suskridome čia,
Kur pradžia jaunystės ir kelio pradžia,
Vėl užgims daina,
Vėl pakils sparnai,
Išsipildys norai ir šviesūs sapnai.

Išnašos

Rygos garsas. - 1909-10-24, Nr. 32, p. 3

Nuorodos

Mokyklos svetainė

[1] Rygos garsas. - 1909-10-24, Nr. 32, p. 3