Italo Svevo tikr Etorė Aaronas Šmicas 1861 m gruodžio 19 d Trieste 1928 m rugsėjo 13 d po sunkios avarijos mirė palaidot

Italo Svevo (tikr. Etorė Aaronas Šmicas, 1861 m. gruodžio 19 d. Trieste – 1928 m. rugsėjo 13 d. po sunkios avarijos mirė, palaidotas rugsėjo 18 d.) – Triesto rašytojas, neretai dėl istorinių aplinkybių pasaulinės literatūros žinynuose kartais laikomas austrų rašytoju, rašiusiu Triesto tarme.

Biografija

Etorė Aaronas Šmicas gimė 1861 m. gruodžio 19 d. Trieste. Tėvas Frančeskas, kilęs iš Reino krašto žydų šeimos, vertėsi stiklo gaminių prekyba. Etorė buvo penktas iš aštuonių šeimos vaikų. 1867 m. jis pradėjo lankyti žydų pradžios mokyklą, priklausiusią vyriausiajam Triesto rabinui. 1872 m. drauge su broliais Adolfu ir Eliju jaunasis Etorė perėjo į privačią prekybos mokyklą. 1873–1877 m. jis lankė Zegnico internatą prie Viurcburgo. Didžiausią dėmesį vaikinas skyrė prekybos mokslui. 1878 m. Etorė grįžo į Triestą ir įstojo į prekybos institutą. 1879 m. netikėtai pašlijusi rašytojo tėvo finansinė padėtis paskatino jį nutraukti studijas ir pradėti dirbti užsienio korespondentu Vienos jungtiniame banke Trieste. Pagal senas Triesto biurgerių tradicijas Zvevas mokėsi groti smuiku bei domėjosi muzika. 1886 m. mirus rašytojo broliui ir ištikimiausiam pašnekovui Elijui, rašytojas susidraugavo su jaunu dailininku Umbertu Veruda. 1892 m. mirė Svevo tėvas, 1895 m. ir motina. Gruodžio mėnesį rašytojas susižadėjo su Livija Veneciani, su kuria Liepos 30 d. susituokė. 1904 m. mirė bičiulis Umbertas Veruda. 1905 m. rašytojas susipažino su Trieste mokytojaujančiu Dž. Džoisu. 1911 m. Svevas pradėjo domėtis psichoanalize. 1928 m. rugsėjo 13 d. po sunkios avarijos, Italas Svevas mirė. Literatūros istorijoje Italas Svevas laikomas vienu iš pirmųjų bei vienu iš ryškiausių psichologinio romano kūrėjų.

Bibliografija

1879 m .rašytojas parašė komedijas „Gubernatorius Ariostas“, „Pirmoji meilė“ ir „Du draugai“. Laikraštyje „L’Indipendente“ pasirodo jo pirmasis straipsnis „Shylock“.
1881–1884 m. rašytojas parašo komediją „Džuljano pykčio priepuoliai“ ir bando kurti pirmąsias noveles. Laikraštyje „L’Indipendente“ išspausdinamas jo straipsnis apie Vagnerį, Renaną ir Skarfoliją.
1887 m. pradėjo rašyti pirmąjį romaną „Gyvenimas“.
1888 m. laikraštyje „L’Indipendente“ išspausdintas pirmasis rašytojo apsakymas „Kova“.
1890 m. tame pačiame laikraštyje išspausdintas apsakymas „Žmogžudystė Belpodžo gatvėje“.
1891 m. rašytojas parašė komediją „Žodis“ ir monologą teatrui „Prieš pokylį“.
1892 m. išleistas pirmasis rašytojo romanas – „Gyvenimas“, kurį jis pirmą kartą pasirašo Italo Svevo pseudonimu.
1895 m. parašė komediją „Įsilaužėlis“, sukūrė pjeses „Mišrus tercetas“ ir „Teisybė“.
1896 m. pradžioje pradėjo rašyti „Dienoraštį sužadėtinei“. Parašė pirmuosius „Senatvės“ skyrius.
1897 m. rašytojas pradėjo dirbti žurnalo „Critica sociale“ redakcijoje, šiame žurnale išspausdintas apsakymas „Gentis“.
1898 m. išleistas romanas „Senatvė“.
1903 m. baigta rašyti komedija „Sutuoktinis“.
1904 m. parašytas apsakymas „Daktaro Mengio serumas“.
1913–1914 m. Triesto tarme rašytojas parašė komediją „Vienaveiksmė pjesė“.
1915–1917 m. sukūrė komediją „Kas nutiko Marijai“.
1918–1921 m. parašė kelis straipsnius „La Nazione“ laikraščiui. Trejetą metų rašė „Dzeno prisipažinimus“ ir pjeses teatrui.
1923 m. išleisti „Dzeno prisipažinimai“.
1925 m. parašė „Pavykęs pokštas“, „Prisiminimų ateitis“ ir „Trumpa sentimentali kelionė“.
1927 m. antrą kartą išleista „Senatvė“, o „Dzeno prisipažinimai“ pasirodė prancūzų kalba. Romoje pastatyta Svevo komedija „Mišrus tercetas“.
1928 m. sukūrė komediją „Atgimimas“, novelę „Apie senį ir gražuolę“ ir „Mirtis“.

Vikiteka: Italo Svevo – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Nuorodos

[1] 2010-01-28 iš Wayback Machine projekto.