Indėnų teritorija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Indėnų teritorija (angl. Indian Territory) – 1834–1907 m. buvusi teritorija Jungtinėse Amerikos Valstijose, į kurią būdavo tremiami iš savo gimtųjų žemių indėnai. Faktiškai, indėnai būdavo priversti pasirašyti sutartis ir atiduoti savo gimtąsias žemes mainais į gentinius plotus Indėnų teritorijoje. Šios teritorijos plotas nuolat kito – paskutiniu metu ji beveik atitiko dabartinę Oklahomos valstiją.

Indėnų ir Oklahomos teritorijos ~1890 m.

Indėnų šalis 1834 m.

1763 m., pasibaigus Septynerių metų karui, Paryžiaus sutartimi buvo nuspręsta sudaryti buferinę sritį į vakarus nuo Apalačų, tarp Britanijos ir Prancūzijos valdų. Tačiau po 1783 m. pasibaigusio JAV nepriklausomybės karo, teritorija atiteko JAV, ir netrukus amerikiečiai pradėjo sparčią jos kolonizaciją. Vakarinės žemės buvo vadinamos tiesiog „Indėnų šalimi“ (Indian country) ir neturėjo jokio teisinio statuso. Po to, kai 1803 m. JAV įsigijo iš prancūzų Luizianą (ji tada užėmė beveik visas Didžiąsias lygumas), buvo nuspręsta žemes, esančias į vakarus nuo Misisipės, palikti indėnams, o esančius į rytus nuo upės iškeldinti, kad baltieji naujakuriai galėtų laisvai judėti teritorijoje tarp Misisipės ir Atlanto vandenyno. 1830 m. paskelbtas Indėnų iškeldinimo aktas, ir čerokiai, čoktavai, seminolai, čikasavai bei krikai vadinamuoju „ašarų keliu“ iškraustyti į dabartinės Oklahomos, Kanzaso, Ajovos žemes. Pradžioje indėnų teritorijos žemės nebuvo aiškiai apibrėžtos – tai buvo skirtingi sklypai, nustatyti JAV ir indėnų tarpusavio sutarčių. Teritorijoje gyvenančios tautos išlaikė faktinę nepriklausomybę, bet 1871 m. aktu nustatyta, kad jokia indėnų tauta JAV teritorijoje neturi nepriklausomybės ir yra JAV teisės objektas.

XIX a. į Indėnų teritoriją sparčiai kėlėsi kolonistai. Jie netrukus ten sudarė daugumą ir įgijo teisę teikti paraiškas naujų teritorijų sudarymui. Per XIX a. dauguma Indėnų teritorijos buvo išskirstyta: sudarytos (1836 m.), (1838 m.), (1849 m.), (1861 m.), (1854 m.), (1854 m.) teritorijos, kurios vėliau ėmė skirstytis į dar smulkesnes teritorijas, o XIX a. pab. tapo valstijomis. Prieš prasidedant JAV pilietinam karui, Indėnų teritorija jau buvo sumažėjusi iki dab. Oklahomos teritorijos, o joje gyveno daugiausia po 1830 m. atkraustytos „penkios civilizuotos tautos“ bei atkelti Didžiųjų lygumų indėnai (vakarinėje pusėje), kurie ėmė puldinėti čia anksčiau atkeltas tautas. Per pilietinį karą Indėnų teritorijos tautos palaikė konfederatus, dėl to karą laimėję federalistai smarkiai sumažino su konfederatais bendradarbiavusių „penkių civilizuotų tautų“ žemes ir į jas ėmė tremti kitas prerijų indėnų tautas. JAV valdžia Indėnų teritorijoje panaikino tradicinę bendruomeninę nuosavybę, ir žemės buvo išdalintos individualiems asmenims.

1890 m. Indėnų ir Oklahomos teritorijos perorganizuotos į , nors „penkios civilizuotos tautos“ siekė išlaikyti savivaldą nuo prerijų indėnų ir pateikė siūlymą įsteigti . 1907 m. Indėnų teritorija galutinai panaikinta sudarius Oklahomos valstiją.