Luizianos teritorija

Luizianos teritorija (angl. Territory of Louisiana, Louisiana Territory) – organizuota inkorporuota Jungtinių Amerikos Valstijų teritorija, gyvavusi 1805–1812 metais. Administracinis centras – Sent Luisas.

Luizianos teritorija Territory of Louisiana
1805 – 1812
Valstybė	Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras	Sent Luisas
Oficialios kalbos	anglų
Gyventojų	20 845 (1810 m.)

Istorija

1803 m. amerikiečiai iš prancūzų perpirko šių valdą Didžiosiose lygumose Luizianą. 1804 m. kovo 26 d. JAV kongresas įsigytas žemes padalino ties 33 ° šiaurės platuma, šiauriau įsteigdami Luizianos teritoriją, piečiau – . Rytinė teritorijos riba ėjo Misisipės upe, o šiaurinė ir vakarinė ribos liko gana neapibrėžtos (su britų Ruperto žeme riba nustatyta 1818 m., o su ispanų Naujosios Ispanijos vicekaralyste – 1819 m.).

Teritorijos gubernatorių pareigas ėjo (1805–1807 m.), (1807–1809 m.) ir Bendžaminas Hauardas (1810–1812 m.), tačiau įtakingiausiais veikėjais buvo indėnų agentas ir sekretorius , dažnai faktiškai ėjęs vykdančiojo gubernatoriaus pareigas.

Luizianos teritorijoje prasidėjo sparti baltųjų kolonizacija į dabartines Misūrio valstijos žemes. 1810 m. Luizianos teritorijoje surašyti 20 845 amerikiečių (iš jų 3011 vergų). Teritorijoje gausiai tebegyveno indėnai: sakai ir į šiaurę nuo Misisipės, oseidžai – prie Misūrio upės ir Arkanzaso upės dab. Oklahomoje, kuapai – prie Arkanzaso žiočių. Delavarai ir šoniai pasitraukė link Sent Žirardo ir Niu Madrido žemių vėliau, panašiu metu migravo ir čerokiai.

Faktinė Luizianos teritorijos kontrolė apėmė ~150 km ruožą į vakarus nuo Misisipės, o toliau tęsėsi indėnų valdos. 1804–1806 m. bei 1806–1807 m. leido amerikiečiams plačiau ištyrinėti įsigytas žemes.

1812 m. Luizianos teritorija pervadinta į vengiant painiavos, nes Orleano teritorijai suteiktus valstijos statusą ji gavo Luizianos pavadinimą.

Apygardos

1810 m. buvo 6 apygardos:

• (5667 gyv.)
• (4620)
• (3888)
• (3505)
• (2103)
• (1062)

Šaltiniai

1. S. Charles Bolton. LOUISIANA TERRITORY, The Encyclopedia of Oklahoma History and Culture
2. [1]