Indėnų iškeldinimo aktas

Indėnų iškeldinimo aktas (angl. Indian Removal Act) buvo 1830 m. balandžio 24 d. JAV Senato išleistas įstatymas, kuris sankcionavo iš į rytus nuo Misisipės esančių valstijų. Atstovų Rūmai įstatymui pritarė gegužės 26 d., o JAV prezidentas Andrew Jackson pasirašė gegužės 28 d.

Už indėnų iškeldinimą pasisakęs JAV prezidentas Andrew Jackson

Įstatymo siekė daugiausia , kurios norėjo gauti penkių civilizuotų tautų žemes. Įstatymas turėjo ir daugelį priešininkų, tarp jų svarbiausias buvo misionierius , senatorius ir kongreso narys iš Tenesio, žinomas „Laukinių Vakarų“ herojus.

Įstatymu nebuvo numatytas kokių nors indėnų genčių iškeldinimas, tačiau juo prezidentas buvo įgaliotas derėtis su valstijose gyvenančiomis gentimis dėl jų žemių iškeitimo į teritorijas gautas 1803 m. nusipirkus Luizianą, kur dar nebuvo sukurtų valstijų ar teritorijų. Ši sritis vėliau buvo pavadinta Indėnų teritorija, o dabar sudaro Oklahomos valstijos dalį.

Pirmoji tokia sutartis buvo Dancing Rabbit Creek sutartis, pasirašyta 1830 m. rugsėjo 27 d. Čoktavų gentis atsisakė žemių Misisipės valstijoje (į rytus nuo upės), o už tai gavo pinigų ir žemių į vakarus nuo upės. New Echota sutartimi (1835 m.) iškeldinti čerokiai. Spaudimui persikelti į vakarus ir pasirašyti atitinkamas sutartis pasidavė beveik visos rytuose gyvenusios gentys. JAV rytuose liko tik keletas mažesnių genčių, kurios čia tebegyvena iki šiol. Penkių civilizuotų genčių (čerokiai, čoktavai, seminolai, čikasavai ir krikai) iškraustymo vyksmas tapo žinomas kaip ašarų kelias.

Įstatymu buvo numatyta, kad perkėlimo metu ir pirmaisiais metais po perkėlimo indėnai turi būti aprūpinami maistu ir kitais būtiniausiais dalykais, tačiau to nebuvo laikomasi ir persikėlimo metu daug indėnų žuvo. Jungtinės valstijos taip pat nesilaikė garantijų, kad naujai suteiktos žemės iš indėnų nebebus atimamos.

Nuorodos

• Indėnų iškeldinimo aktas ir susiję šaltiniai JAV Kongreso bibliotekoje (angl.)