Tenesis

Tenesis (angl. State of Tennessee; čer. ᏔᎾᏏ Ta-Na-Si) – 16-oji JAV valstija, esanti pietrytinėje šalies dalyje. Sostinė – Nešvilis, didžiausias miestas – Memfis. Plotas – 109,2 tūkst. km²; 6,97 mln. gyventojų (2021 m.).

Tenesis Tennessee
Laiko juosta: (UTC-6) ------ vasaros: (UTC-5)
Valstybė	Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras	Nešvilis
Apygardos	95
Oficialios kalbos	anglų
Gubernatorius	(R)
Gyventojų (2021)	6 975 218 (17)
Plotas	109 247 km² (36)
- vandens %	2,2 %
Tankumas (2021)	64 žm./km² (20)
Aukščiausia vieta	Klingmano Kupolas (2026 m)
ISO 3166-2	US-TN
Tinklalapis	tennessee.gov
Vikiteka	TenesisVikiteka

Valstija pravardžiuojama „Savanorių valstybe“. Tenesis šią pravardę gavo 1812–1815 m. Anglijos ir Amerikos karo metu dėl savanorių, kurie labai prisidėjo prie Šiaurės Amerikos valstijų pergalės (ypač Naujojo Orleano mūšyje).

Istorija

Tenesio teritorijoje gyventa jau prieš 12 tūkstančių metų. Etninių grupių, gyvenusių šiose dalyse iki europiečių pasirodymo, pavadinimai nežinomi, tačiau archeologai nustatė kelias pagrindines kultūrines epochas: archajiškąją (iki X a. pr. m. e.), miško (X a. pr. m. e. – X a. m. e.) ir (X–XV a.). Pastaroji buvo indėnų krikų, užėmusių Tenesio upės slėnį, prieš atvykstant čerokių gentims, pirmtakai.

Iki atvykstant europiečiams dabartinio Tenesio teritorijoje gyveno indėnai krikai, vėliau čerokiai. XVI a. I pusėje atvyko ispanų konkistadorai. XVII a. Tenesį tyrinėjo prancūzai ir anglai. 1763 m. teritorija paskelbta Didžiosios Britanijos valda.

Nuo 1783 m. priklausė Jungtinėms Amerikos Valstijoms, iš pradžių buvo Šiaurės Karolinos, nuo 1790 m. Pietvakarių teritorijos dalis, nuo 1796 m. birželio 1 d. Jungtinių Amerikos Valstijų 16 valstija.

Tenesio indėnai iki 1833 m. buvo perkelti į Arkanzasą.

Prasidėjus pilietiniam karui (1861–65 m.) Tenesis paskutinis prisidėjo prie Amerikos Konfederacijos Valstijų. Po karo Tenesio plantacijų ūkiai nusmuko.

Ekonominė stagnacija baigėsi 1933 m. pradėjus Naujojo kurso reformas, sparčiai plėtota pramonė.

Geografija

Tenesis ribojasi su aštuoniomis valstijomis: Kentukiu ir Virdžinija šiaurėje; Šiaurės Karolina rytuose; Džordžija, Alabama ir Misisipe pietuose; Arkanzasu ir Misūrio valstija palei Misisipės upę į vakarus. Valstija yra padalyta Tenesio upės į 3 dalis: Rytų, Vidurio ir Vakarų Tenesį.

Tenesio žemėlapis

Rytų Tenesis kalnuotas. Ten iškilę Apalačai (jų kalnagūbris – ) ir . Apalačuose yra aukščiausias valstijos taškas – Klingmano Kupolas (2025 m). Vietovė išvagota derlingais slėniais, kuriuos skiria miškingos kalnų grandinės. Vakarų Tenesį užima . Tenesis yra daugiausiai urvų turinti JAV valstija, jų iki šiol užfiksuota daugiau nei 8350.

Didieji Dulsvieji kalnai

Tenesio dirbami laukai

Nešvilio centras

Finkastlio kaimas rytų Tenesyje

Klimatas subtropinis žemyninis. Sausio mėnesio aukščiausia temperatūra 6–9°C, žemiausia –1-4 °C, liepos mėn. atitinkamai 29–34 °C ir 18–23 °C. Per metus iškrinta 1000–1400 mm kritulių.

Vakariniu pakraščiu teka Misisipė (upe eina Tenesio ir Arkanzaso valstijos riba), o per pačią valstiją – jos intakai Tenesis ir Kamberlandas. Daug ežerų, didžiausi – Kentukis, Čikamoga, Vots Baras, Daglasas, Rilfutas. Upėse gausu krioklių.

Iš dirvožemių Misisipės slėnyje vyrauja šlynžemiai, išplautžemiai, Tenesio rytuose – rūgštžemiai, Apalačų kalnų slėniuose ir prie Tenesio upės – rudžemiai.

Miškai užima 52,6 % Tenesio teritorijos. Būdingi lapuočių miškai. Valstijoje yra dalis Didžiųjų Dulsvųjų kalnų nacionalinio parko (įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą), Kamberlando tarpeklio nacionalinis istorinis parkas, apie 50 valstijos parkų.

Gyventojai

Tenesis gyvenamas gana tankiai – ypač Apalačų priekalnės, centrinė dalis, pietvakariai. Rečiai gyvenama pačiuose Apalačuose, vakarinėje dalyje.

2020 m. etninė sudėtis:

• baltieji – 74,6 % (anglų, vokiečių, airių, škotų kilmės)
• afroamerikiečiai – 17,0 %
• lotynoamerikečiai – 6,9 %
• azijiečiai – 2,5 %
• indėnai – 2,0 % (čerokiai)

Didžiausi miestai

2020 m. duomenys

• Nešvilis (689,4 tūkst. gyv.)
• Memfis (631,5)
• Noksvilis (190,7)
• Čatanūga (181,0)
• Klarksvilis (166,7)
• (152,7)
• (83,5)
• (71,0)

Ekonomika

Ūkio svarbiausios šakos – žemės ūkis ir kalnakasyba. Apylinkėse išgaunamos gamtinės dujos, kasami fosforitai (Nešvilio apylinkėse), cinko (Apalačų kalnuose), vario, sidabro rūdos, laužiamas marmuras. Vystoma juodoji (plieno lydymo) ir spalvotoji (aliuminio) metalurgija, medienos apdirbimo, popieriaus, chemijos (sintetinio kaučiuko), aukštųjų technologijų, tekstilės, siuvimo, tabako, viskio pramonė, elektros prietaisų, transporto priemonių, branduolinių reaktorių gamyba.

Nors Tenesis dabar yra daugiausia pramoninė valstija, daug žmonių pragyvena iš žemės ūkio. Pagrindiniai valstijos žemės ūkio produktai yra medvilnė, sojų pupelės, tabakas. Auginami galvijai, kiaulės.

Elektros energiją daugiausia gaunama iš hidroelektrinių, šiluminių ir branduolinių elektrinių.

Transportas

Nešvilio tarptautinis oro uostas

Yra Nešvilio ir Mempfio tarptautiniai oro uostai. Laivuojamos Misisipės, Tenesio upės. Tankus geležinkelių ir plentų tinklas.

Turizmas

Tenesio valstija pritraukia daug turistų dėl gražios gamtos. Taip pat ji garsi savo kantri muzikos sostine Nešviliu ir džiazo muzikos sostine Memfiu.

Tenesio viskis

Tenesis yra vienintelė JAV valstija, kurioje oficialiai leidžiama gaminti specialų amerikietišką kukurūzų viskį, pavadintą valstijos vardu – Tenesio viskis. Nuo burbono (gaminamą daugiausia Kentukyje) skiria ypač kruopštus anglies iš klevo perdirbimas: alkoholis, gautas distiliuojant, lašas po lašo filtruojamas per daugiau nei trijų metrų aukščio statines, pripildytas klevo anglimi. Todėl viskis yra ypač minkštas. Žinomiausias šio viskio prekės ženklas yra „“.

Išnašos

1. USA: States and Major Cities, citypopulation.de
2. Tenesis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
3. USA: Tennessee, citypopulation.de

Nuorodos

• Tenesio tinklapis