Gruodžio 26

Lap – Gruodis – Sausio
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
						1
2	3	4	5	6	7	8
9	10	11	12	13	14	15
16	17	18	19	20	21	22
23	24	25	26	27	28	29
30	31
2024

Gruodžio 26 yra 360-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 361-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 5 dienos.

Informacija

Šventės

• Katalikų šalys – Antroji Kalėdų diena.

Vardadieniai

Gaudilas – Gaudilė – Ginda – Gindas – Gindvilas – Gindvilė – Relinda – Stepa – Stepanija – Stepas – Steponas – Steponė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1661 m. – pasidavė Kaune 1655 m. įsitvirtinusi Maskvos caro kariuomenės įgula.
• 2004 m. – Kaune iškilmingai pašventinta Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika;
• 2006 m. – atidarytas vandens pramogų parkas Druskininkuose.
• 2020 m. – gautos pirmosios vakcinos nuo COVID-19.

Gimimo dienos

• 1857 m. – Motiejus Grybauskas, Lietuvos knygnešys (m. 1928 m.).
• 1898 m. – Juozas Rauktys, miškininkas, pedagogas, mokslininkas, profesorius, Lietuvių enciklopedijos miškininkystės ir botanikos skyrių redaktorius ir bendradarbis (m. 1974 m.).
• 1900 m. – Jonas Marcinkevičius, Lietuvos rašytojas, dramaturgas (m. 1953 m.).
• 1905 m. – Antanas Lingis, vienas visų laikų rezultatyviausių Lietuvos vyrų futbolo rinktinės žaidėjų. Per 33 sužaistas rungtynes pelnė 12 įvarčių. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25 d (m. 1941 m.).
• 1908 m. – Kazys Bauba, Lietuvos žurnalistas, pedagogas (m. 1943 m.).
• 1927 m. – Petras Skodžius, Lietuvos rašytojas, žurnalistas, vertėjas, visuomenės veikėjas, Biržų garbės pilietis.
• 1930 m. – Vytautas Rimkevičius, lietuvių prozininkas, dramaturgas (m. 1991 m.).
• 1935 m. – Stanislava Aldona Gedvilaitė, Lietuvos dailininkė tekstilininkė.
• 1936 m. – Gražina Ona Kudrickienė, lietuvių audėja, tautodailininkė.
• 1939 m. – Kazys Kšanas, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1940 m. – , Lietuvos politinis veikėjas.
• 1942 m. – , pedagogė, Lietuvos ir Akmenės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1946 m. – , Lietuvos ir Tauragės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1949 m. – , Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1950 m. – , Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Arvydas Sekmokas, Lietuvos politikas, LR energetikos ministras, buvęs LR ekonomikos viceministras.
• 1953 m. – Tomas Hendrikas Ilvesas, psichologas, politologas, Estijos politinis veikėjas.
• 1957 m. – , pedagogė, Lietuvos ir Akmenės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1958 m.:
  • , Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Kęstutis Cirtautas, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – , Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1970 m. – Darius Gvildys, Lietuvos futbolininkas, treneris. Žaidė gynėjo pozicijoje. Kurį laiką kviestas į nacionalinę rinktinę.

Mirtys

• 1880 m. – Ambraziejus Pranciškus Kašarauskis, Lietuvos kunigas, kraštotyrininkas, kalbininkas, gamtininkas (g. 1821 m.).
• 1897 m. – Jonas Radavičius, prelatas, kovotojas už lietuvybę carizmo priespaudos metais (g. 1837 m.).
• 1935 m. – Feliksas Galminas, Lietuvos knygnešys, savivaldybininkas (g. 1862 m.).
• 1952 m. – Pranas Dulkė, vargonininkas ir chorvedys (g. 1896 m.).
• 1961 m. – Kazimieras Ječius, Jacevičius, Lietuvos agronomas (g. 1898 m.).
• 1976 m. – Jonas Julius Bielskis, Lietuvos diplomatas, teisininkas (g. 1891 m.).
• 1983 m. – Vladas Niunka, LTSR valstybinis ir partinis veikėjas, LTSR Mokslų akademijos akademikas (g. 1907 m.).
• 1986 m. – Jonas Kabelka, Lietuvos kalbininkas, filologijos mokslų kandidatas, baltistas, vertėjas (g. 1914 m.).
• 1994 m. – Sofija Pusdešrytė-Adomaitienė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (g. 1912 m.).
• 2020 m. – Antanas Damulis, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1951 m.).
• 2021 m. – Aldona Bartusevičienė, Lietuvos gydytoja radiologė, visuomenės veikėja (g. 1924 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1606 – pirmą kartą pastatyta Viljamo Šekspyro tragedija „Karalius Lyras“;
• 1831 – Milane įvyko Vinčenso Belinio operos „Norma“ premjera;
• 1845 – Teksasas tapo 28 JAV valstija;
• 1949 – Albertas Einšteinas pristatė reliatyvumo teoriją;
• 2004 – Indijos vandenyne įvyko 9,0 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, kurio sukeltos cunamio bangos nusinešė virš 300 tūkst. žmonių gyvybių.

Gimimo dienos

• 1194 m. – Frydrichas II, 1197–1250 m. Sicilijos karalius, 1212–1220 m. Vokietijos karalius, 1212–1250 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius ir 1228–1235 m. Frydrichas VI (m. 1250 m.).
• 1771 m. – Marija Žiuli Klari Bonapart, Ispanijos, Neapolio ir Sicilijos karalienė, karaliaus Žozefo Bonaparto žmona (m. 1845 m.).
• 1853 m. – Vilhelmas Derpfeldas, vokiečių archeologas (m. 1940 m.).
• 1891 m. – Henris Valentinas Milleris, JAV rašytojas ir dailininkas. Geriausiai žinomas dėl tradicinių literatūros normų laužymo bei naujos romano formos, kurioje persipina romanas, autobiografija, , filosofija, siurrealistinės asociacijos ir misticizmas. Labiausiai tai atsiskleidžia jo trilogijoje , Ožiaragio atogrąža ir . Taip pat H. Milleris rašė kelionių atsiminimus ir literatūros kritikos esė (m. 1980 m.).
• 1893 m. – Mao Dzedungas, Kinijos politinis veikėjas, Kinijos revoliucijos lyderis, pagrindinis kiniškojo komunizmo teoretikas (m. 1976 m.).
• 1902 m. – Artemijus Arcichovskis, Rusijos archeologas (m. 1978 m.).
• 1904 m. – , Kubos rašytojas (m. 1980 m.).
• 1918 m. – Ntsu Mokhehle, buvo Lesoto politikas, ministras pirmininkas nuo 1993 balandžio 2 iki 1994 rugpjūčio 17 ir nuo 1994 rugsėjo 14 iki 1998 gegužės 29 (m. 1999 m.).
• 1923 m. – Hiršas (Grigorijus) Ušpolis, iš Lietuvos kilęs Tarybų Sąjungos didvyris, buvęs 16-osios lietuviškosios divizijos karys, tarybinis partinis veikėjas.
• 1940 m.: 
  • , 2004 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas.
  • , amerikiečių garso įrašų prodiuseris, išgarsėjęs 1960-aisiais (m. 2021 m.).
• 1949 m.:
  • Žozė Ramoš Orta, Rytų Timoro užsienio reikalų ministras (iki 2002 m.) ir svarbiausias nepriklausomybės nuo Indonezijos judėjimo veikėjas (1975–1999 m.). Nuo 2007 m. Rytų Timoro prezidentas.
  • Michailas Sergėjevičius Bojarskis, Rusijos kino ir teatro aktorius, dainininkas, televizijos laidų vedėjas. Pelnęs keletą apdovanojimų tokių kaip: 1984 m. – Tarybų sąjungos liaudies atlikėjas, 1990 m. – Rusijos liaudies artistas.
• 1955 m. – Zlatko Lagumdžija, Bosnijos ir Hercegovinos politinis veikėjas.
• 1963 m. – Joan Plaza, Ispanijos krepšinio treneris, Sevilijos „Cajasol“ klubo vyr. treneris.
• 1971 m. – Jared Joseph Leto, JAV aktorius ir muzikantas, alternatyvaus roko grupės 30 Seconds to Mars vokalistas.
• 1971 m. – Tatjana Sorokko, Rusijos ir JAV supermodelis ir žurnalistė.
• 1979 m. – Héctor Fabián Carini Hernández, futbolininkas, Urugvajaus rinktinės ir Brazilijos Atlético Mineiro klubo vartininkas.
• 1984 m. – Alex Schwazer, Italijos lengvaatletis, kuris specializuojasi sportinio ėjimo rungtyse. šalies olimpinės rinktinės narys.
• 1985 m. – Damir Markota, Kroatijos krepšininkas, rungtyniaujantis Bilbao „Lugan Aro“ klube ir Kroatijos rinktinėje.
• 1987 m. – , britų fleitistas.

Mirtys

• 481 m. – Childerikas I, salijų frankų karalius, vienas pirmųjų Prancūzijos karalių (g. 440 m.).
• 1820 m. – Žozefas Fušė, prancūzų politikas, Napoleono Bonaparto policijos ministras (g. 1759 m.).
• 1890 m. – Henrikas Šlymanas, vokiečių archeologas – jis aptiko bei kasinėjo legendinius Trojos ir Mikėnų miestus (g. 1822 m.).
• 1940 m. – Simon Seeiso Griffith, politikas, Basutolando valdytojas (nuo 1939 m. rugpjūčio 3 d. iki savo mirties). Simon Seeiso Griffith yra Moshoeshoe II tėvas ir Letsie III senelis (g. 1905 m.).
• 1972 m. – Haris Trumenas, trisdešimt trečiasis JAV prezidentas 1945–1953 m (g. 1884 m.).
• 1980 m. – , serijinis žudikas (g. 1950 m.).
• 2006 m. – Džeraldas Fordas, 38-asis JAV prezidentas (1974–1977) ir 40-asis JAV viceprezidentas (1973–1974). Respublikonų partijos narys (g. 1913 m.).
• 2007 m. – István Sándorfi, buvo vengrų tapytojas. István Sándorfi tapymo stilius buvo hyperealizmas (g. 1948 m.).
• 2021 m. – Desmondas Tutu, Pietų Afrikos anglikonų arkivyskupas, pirmasis juodaodis arkivyskupas Pietų Afrikoje, kovotojas prieš apartheidą (g. 1931 m.).

Nuorodos

1. LDK istorija: Kauno okupacija Tvano metu // 15min.lt, 2013 05 26
2. „Mirė profesorė, gydytoja radiologė Aldona Bartusevičienė“. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2021-12-28.
3. (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai
4. Encyclopaedia Britannica
5. Adam Walker. Informacija.
6. Heinrichas Šlymanas.
7. Statement on the passing of Archbishop Emeritus Desmond Mpilo Tutu 2021-12-26 iš Wayback Machine projekto. thepresidency.gov.za. 2021-12-26. Nuoroda tikrinta 2021-12-26.