Galvos deformavimas

Galvos deformavimas (angl. artificial cranial deformation, head flattening, head binding) – variantas, kai dėl kultūrinių sumetimų žmogaus galva specialiai deformuojama siekiant suteikti tam tikrą pageidaujamą formą. Augančio vaiko (paprastai kūdikio, kol kaukolės kaulai ir kremzlės minkščiausi) galvą tam tikru būdu suveržia, kad pasikeistų kaukolės ir kartu visos galvos forma. Dažniausi keitimo variantai – galvos plokštinimas, paaukštinimas, kūgiškas suformavimas. Tipišką galvos modifikavimo procedūrą pradėdavo mėnesio amžiaus kūdikiui, ji trukdavo apie pusę metų.

Pradinės Naskos kultūros laikų deformuota kaukolė, apie 200–100 m. pr. m. e.

VI a. pradžios deformuota kaukolė (alemanų kultūra)

paveikslas, rodantis sutvarstytą kūdikį plokštinama galva ir ir suaugusį činuką jau deformuota galva.

Istorija

Tyčinis galvos formos keitimas, pagrįstas ryškiu kaukolės deformavimu, anksčiau buvo gana paplitęs įvairiose kultūrose, egzistavusiose skirtinguose kraštuose skirtingu metu. Galima manyti, kad šios praktikos ne sykį buvo išrastos savarankiškai.

Seniausieji žinomi galvų deformavimo pavyzdžiai aptikti dar gilioje senovėje, apie 45 tūkst. m. pr. m. e. (neandertaliečių kaukolės) ir 12 tūkst. metų pr.m.e. (protoneolitinių Homo sapiens, Šanidaro urvas, Irakas). Praktika egzistavo ir Pietvakarių Azijos neolito kultūrose.

Ankstyviausias literatūrinis šaltinis apie deformuotas kaukoles yra 400 m. pr. m. e. Tai Hipokrato veikalas, kuriame aprašyti makrocefalai arba ilgagalviai, taip pavadinti dėl jų naudoto kaukolių modifikavimo.

Žinoma, kad galvas deformuodavo dalis hunų ir alanų laikais (300–600 m. e. m.). Rytų germanų tautos (gepidai, ostgotai, herulai, ir burgundai), valdyti hunų, perėmė šį įprotį. Vakarų germanų tautose galvų deformavimas buvo retai aptinkamas.

Amerikoje galvos deformavimą praktikavo majai, inkai, kai kurios Šiaurės Amerikos indėnų gentys. Žinomiausios tai dariusios gentys buvo činukai šiaurės vakaruose ir čoktavai pietryčiuose. Indėnų genčių grupė, vadinta plokščiagalviais (angl. Flatheads), nenaudojo galvų deformavimo, juos taip pavadino kitos sališų gentys, kurios deformuodavo savo kaukoles. Kai kurios gentys, įskaitant čoktavus,, čehalius (angl. Chehalis) ir (angl. Nooksacks), plokštindavo kūdikių galvas pririšdami jas prie kūdikių nešiojimo lentų (angl. cradleboard).

Galvas deformuodavo ir Bahamuose gyvenę lukajanai, kai kurie Australijos aborigenai.

Frydrichas Racelis (Friedrich Ratzel) veikale „The History of Mankind“ 1896 m. rašė, kad atskiri galvos deformacijos, plokštinant pakaušį ir ilginant link viršugalvio, atvejai buvo aptikti Taityje, Samoa, Havajuose ir Paumotu salyne. Dažniausiai būdavo aptinkamos Malakulos saloje Naujųjų Hebridų salyne (dabar – Vanuatu), šioje saloje galvos buvo deformuojamos itin plokščiai.

Tulūzos regione (Prancūzija) tokias deformacijas savarankiškai darydavosi iki XX a. pradžios.

• Pailginta jaunos moters kaukolė, galbūt alanės.
• Kaukolė iš Parakaso kultūros.
• Modifikuota majo kaukolė, iš Museo Nacional de Antropología e Historia (Meksikas) ekspozicijos.
• Tyčia deformuota kaukolė (vadinamoji Toulouse deformity). Nuotraukoje matomas galvos raištis, naudojamas galvai deformuoti.

Metodai

Metodai, kuriais majai deformuodavo vaikų galvas.

Deformavimą paprastai pradeda netrukus po gimimo ir jis gali trukti iki poros metų, kol išgaunama norima galvos forma arba kol vaikas nebenori veržtuvų. (Dingwall, 1931; Trinkaus, 1982; Anton and Weinstein, 1999).

Nusistovėjusios galvos deformavimo klasifikacijos nėra. Paprastai šioje srityje dirbantys mokslininkai sukuria savo klasifikavimo sistemą, bet jos tėra individualios, visuotinai nepriimtos. (Hoshower et al., 1995).

E.V. Zhirov (1941, p. 82) Europoje ir Azijoje naudotus deformavimo variantus suskirstė į tris tipus:

• apvalios – kaukolė dirbtinai padaroma apvalesnė;
• kaktinės-pakaušinės (fronto-okcipitalinės) – kaukolė deformuota iš kaktos ir pakaušio pusių;
• šoninės (sagitalinės) – kaukolė deformuota iš šonų.

Motyvacija

Galvos deformavimo praktikai paaiškinti siūlomos tokios priežastys:

• Taip pabrėžiama priklausomybė tam tikrai grupei,
• Parodomas socialinis statusas. Tai galbūt buvo labai svarbu majų civilizacijoje.
• Siekiama galvos formą padaryti esetetiškai priimtinesnę, labiau susijusią su pageidaujamais bruožais. Pvz., Tomano salos dalyje, kur kalbama nahai kalba, ir Malakulos saloje asmuo su pailga galva laikomas protingesniu, aukštesnės socialinės padėties, artimesniu dvasių pasauliui.

Šaltiniai

1. Trinkaus, Erik (1982 m. balandžio mėn.). „Artificial Cranial Deformation in the in Shanidar 1 and 5 Neandertals“. Current Anthropology. 23 (2): 198–199. doi:10.1086/202808. JSTOR 2742361.
2. A. Agelarakis, „The Shanidar Cave Proto-Neolithic Human Population: Aspects of Demography and Paleopathology“, Human Evolution, volume 8, no. 4 (1993), pp. 235–253.
3. Christopher Meiklejohn, Anagnostis Agelarakis, Ralph Solecki, Philip Smith, Canada), Peter Akkerman, „On the Origins of Cranial Artificial Deformation in SW Asia“, Paleorient, Volume 18 (1992), pp. 83-97; K.O. Lorentz, Ubaid headshaping, in R.A. Carter and G. Philip, Beyond the Ubaid (2010), pp. 125–148.
4. Hippocrates upon Air, Water, and Situation: upon Epidemical Diseases, trans. Francis Clifton (1734), pp. 22-23.
5. Facial reconstruction of a Hunnish woman, Das Historische Museum der Pfalz,
6. , A history of the Alans in the West: from their first appearance in the sources of classical antiquity through the early Middle Ages, U of Minnesota Press (1973), pp. 67-69
7. Doris Pany and Karin Wiltschke-Schrotta, Artificial cranial deformation in a migration period burial of Schwarzenbach, Lower Austria, VIAVIAS, no. 2 (Vienna Institute for Archaeological Science 2008), pp. 18-23.
8. http://www.americanindians.com/
9. „Choctaw Indian History“. Accessgenealogy.com. Nuoroda tikrinta 2013-06-06.
10. „Lucayan–Taíno burials from Preacher's cave, Eleuthera, Bahamas - Schaffer - 2010 - International Journal of Osteoarchaeology - Wiley Online Library“. Onlinelibrary.wiley.com. Nuoroda tikrinta 2013-06-06.
11. Ratzel, Friedrich. The History of Mankind. (London: MacMillan, 1896). URL: www.inquirewithin.biz/history/american_pacific/oceania/dress-ornament.htm 2011-07-06 iš Wayback Machine projekto. accessed 4 October 2009.
12. Delaire MMJ, Billet J (1964) Considérations sur les déformations crâniennes intentionnelles. Rev Stomatol 69: 535–541
13. Janot, F, Strazielle, C, Awazu Pereira Da Silva, M, Cussenot, O (1993). Adaptation of facial architecture in the Toulouse deformity. Surgical and Radiologic Anatomy, 0930-1038, http://dx.doi.org/10.1007/BF01629867
14. Gerszten and Gerszten, 1995; Hoshower et al., 1995; Tubbs, Salter, and Oaks, 2006.
15. Gerszten and Gerszten, 1995