Folklando karas

Folklandų karas
Folklandų karas
Data 1982 m. balandžio 2 d. – 1982 m. birželio 14 d. Vieta Malvinų salos, Pietų Džordžija ir aplinkinė jūrų bei oro erdvė Rezultatas Jungtinės Karalystės pergalė Priežastis Argentinos pajėgų įvedimas į Malvinų bei P. Džordžijos salas
Konflikto šalys
Jungtinė Karalystė Falklando salos	Argentina
Vadovai ir kariniai vadai
Margaret Thatcher	Leopoldo Galtieri
Nuostoliai
258 žuvusieji 777 sužeisti 2 paimti nelaisvėn 10 naikintuvų 24 sraigtasparniai 2 eskadriniai minininkai 2 fregatos 3 kitos paskirties laivai	649 žuvusieji 1068 sužeisti 11 313 paimta nelaisvėn 75 įvairios paskirties lėktuvai 25 sraigtasparniai 1 kreiseris 1 povandeninis laivas 7 kitos paskirties laivai

Folklandų karas (angl. Falklands War), Malvinų karas (isp. Guerra de las Malvinas) – karinis konfliktas įvykęs 1982 m. tarp Argentinos ir Jungtinės Karalystės dėl Atlanto vandenyno pietvakariuose esančių Folklando (Malvinų) salų. Tuo metu Argentiną valdžiusi karinė chunta pabandė Folklando salas užimti jėga. 1982 m. balandžio 2 d. argentiniečiai įsiveržė į menkai Britų saugotas salas. Tačiau Jungtinės Karalystės vadovybė nepagailėjo resursų ir atsiuntė karines jūrų, oro bei specialiąsias pajėgas į Folklandus. Argentinos pajėgos neatsilaikė prieš atvykusią Britų kariuomenę. Nors formaliai karo viena kitai nepaskelbė nė viena pusė, dėl karinio konflikto ilgam pašlijo Argentinos ir Jungtinės Karalystės santykiai.

Konflikto priežastys

Folklando salas 1520 m. atrado Ferdinando Magelano ekspedicija, ieškojusi kelio į Ramųjį vandenyną. 1690 m. jose apsilankė brito John Strong ekspedicija. 1763 m. salas užėmė prancūzai, jas pavadino Malvinų salomis bei įkūrė pirmąją gyvenvietę – Port Luisą. 1765 m. kapitono Džono Bairono ekspedicija salas paskelbė Didžiosios Britanijos karaliaus valdomis. Vėlesni bandymai salas nuolat apgyvendinti buvo nesėkmingi, išstumiant konkurentus dėl salų. Faktiškai salos buvo negyvenamos iki 1820 m. Panašiu laiku – 1816 m. Argentinai tapus nepriklausomai, ji 1829 m. įkūrė gyvenvietę. 1833 m. Jungtinė Karalystė, pasinaudodama kariniu konfliktu Argentinoje, užėmė Folklando (Malvinų) salas. Argentiniečių gyvenvietės buvo sugriautos, įvestos karinės pajėgos. Britai ėmė sparčiai kolonizuoti salas. Didžioji dauguma vietos gyventojų buvo britų kilmės ir palaikė Jungtinę Karalystę. Argentina salas laikė savo teritorija. 1976 m. valdžią Argentinoje užgrobus karinei chuntai, šalies ekonominė padėtis blogėjo, kilo maištų tikimybė. Chuntos, vadovaujamos generolo Leopoldo Galtieri, vertinimu, jos padėtį ir įvaizdį, galėjo pagerinti bei argentiniečių patriotinius jausmus sukelti Folklendo salų užėmimas. Chunta tikėjosi, kad Jungtinė Karalystė neatsakys į tokius Argentinos veiksmus karine jėga. 1982 m. kovo 19 d. grupė Argentinos metalo pirklių, kurių tarpe, laikoma, buvo infiltruotų Argentinos karių, iškėlė Argentinos vėliavą P. Sandvičo salose. Vienas Jungtinės Karalystės karo laivas buvo pasiųstas į šias salas. Balandžio 1 d. Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų ministerija telegrama įspėjo Folklandų salų gubernatorių R. Hunt apie kitą dieną gresiantį Argentinos pajėgų išsilaipinimą salų administraciniame centre Stenlyje.Balandžio 2 d. Argentinos kariuomenė įsiveržė į Folklendo, o kitą dieną ir į P. Sandvičo salas, siekdama jose įvesti argentiniečių valdymą.

Tarptautinė reakcija

Balandžio 3 d. susirinkusi Jungtinių Tautų Saugumo Taryba daugumą balsų priimta rezoliucija Nr.502 pasmerkė kovos veiksmus ir pareikalavo, kad Argentina nedelsiant išvestų karines pajėgas iš Folklando salų ir spręstų konfliktą diplomatinėmis priemonėmis. Jungtinę Karalystę konflikte palaikė Tautų Sandrauga ir Europos Ekonominė Bendrija, paskelbusi Argentinai ekonomines sankcijas, trukusias iki karo veiksmų pabaigos – 1982 m. birželio 22 d. Dauguma Lotynų Amerikos valstybių konflikte politinėmis priemonėmis palaikė Argentiną. Konflikto pradinėje stadijoje Jungtinės Amerikos Valstijos, sunerimusios dėl potencialaus Argentinos paramos prašymo iš TSRS, bandė atlikti tarpininko vaidmenį. Argentinai atmetus JAV taikos iniciatyvas, JAV valstybės sekretorius A. Heigas pareiškė, kad JAV uždraus parduoti Argentinai ginklus ir suteiks materialinę paramą Jungtinei Karalystei. Čilė suteikė Jungtinei Karalystei informacijos apie Argentinos karines pajėgas ir turimą ankstyvojo įspėjimo radarų sistemą. Konflikto metu, Libija suteikė Argentinai pagalbą ginklais ir amunicija.

Konflikto pradžia

Argentinos kariai Folklandų salose

Įsiveržusi Argentinos kariuomenė, po trumpo mūšio, privertė kapituliuoti saloje dislokuotus britų jūrų pėstininkus. Argentina į Folklando salas įvedė iki 10 000 kariuomenės ir paskelbė salose atkurianti Argentinos suverenitetą. Laikoma, kad Britų galimybės atsiimti Folklandų salas buvo menkos, nes jų oro pajėgos regione buvo žymiai silpnesnės nei Argentinos. Jungtinė Karalystė galėjo sutelkti tik 42 kovos lėktuvus prieš 122 Argentinos orlaivius. Reaguodama į įvykius, Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės M. Tečer vadovaujama vyriausybė nutraukė diplomatinius santykius su Argentina, balandžio 7 d. paskelbė, kad nuo balandžio 12 d. 200 jūrmylių zona aplink Folklando salas yra karo zona, kurioje esantys Argentinos laivai bus nuskandinti. Taip pat Jungtinė Karalystė iš Portsmuto jūrų bazės pasiuntė karines jūrų pajėgas. Abiems pusėms buvo sudėtinga panaudoti aviaciją. Britams pradėjus Folklandų salų jūrų blokadą, Argentinos kariuomenė salose susidūrė su dideliais tiekimo sunkumais, Argentinos aviacija negalėjo pakilti iš Folklendų dėl per trumpo ir vienintelio salose buvusio kilimo ir tūpimo tako. Kita vertus, Britų aviacijai taip pat buvo labai sudėtinga vykdyti kovines operacijas, nes šiems veiksmams ji turėjo tik du lėktuvnešius bei galimybę naudotis labai nutolusioje (apie 6 tūkst. km) nuo karo veiksmų zonos Dangun Žengimo saloje buvusia amerikiečių baze. Balandžio 25 d. Britų pajėgos išsilaipino P. Džordžijos saloje, kurią anksčiau taip pat buvo užėmę Argentinos pajėgos. Šioje saloje argentiniečiai pasidavė britams be pasipriešinimo.

Karo veiksmų pradžia

1982 m. gegužės 1 d. Jungtinės Karalystės aviacija pradėjo bombarduoti Argentinos karių pozicijas ties salų sostine Stenliu. Gegužės 2 d. Britų atominis povandeninis laivas „HMS Conqueror“ priartėjo prie Argentinos laivų grupės, vadovaujamos kreiserio „Generolas Belgrano“. Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės M. Tečer įsakymu, Argentinos kreiseris buvo atakuotas, nepaisant to, kad tuomet buvo atvirame vandenyne, už draudžiamos 200 jūrmylių zonos ribų. Į kreiserį buvo paleistos trys torpedos, iš kurių dvi pataikė ir kreiseris nuskendo. Žuvo 323 Argentinos jūreiviai. Tuomet Argentinos vadovybė iš karo veiksmų zonos atšaukė karo laivyną, įskaitant ir vienintelį šalies lėktuvnešį „ARA Veinticinco de Mayo“ ir ėmė daugiau naudoti karines oro pajėgas, tikėdamasi, kad pavyks nuskandinti priešo laivus ir Jungtinės Karalystės pajėgos atsitrauks. Pagrindinės Argentinos avacijos pajėgos karo veiksmų metu veikė iš Rio Grandė jūrų bazės. Gegužės 4 d. Argentinos aviacija, panaudojusi naujausią priešlaivinę raketą „Exocet“, ja pataikė į britų eskadrinį minininką „Sheffield“, kuris nuo pažeidimų netrukus nuskendo. Žuvo 20 laivo įgulos narių. „Sheffield“ buvo pirmasis po Antrojo pasaulinio karo mūšyje nuskandintas Britų karo laivas. Po šių dviejų laivų žūties, dvi savaites truko sąlyginė ramybė, kol gegužės 15 d. Britų specialiosios pajėgos „SAS“ atakavo Argentinos įgulą, dislokuotą šiauriau Vakarų Folklando esančioje Peblo saloje. Atakos metu buvo sunaikinta 11 Argentinos karo lėktuvų.

Mūšiai sausumoje

Kovos veiksmai Rytų Folklande po britų išsilaipinimo San Carlos įlankoje

Gegužės 21 d. Britų 3-ioji jūrų pėstininkų brigada pradėjo stambų Argentinos kariuomenės pozicijų puolimą, išsilaipindama šiaurės rytinėje Rytų Folklando salos dalyje, San Carlos įlankoje. Atsakydami, Argentinos kariniai lėktuvai atakavo puolančias Britų pajėgas. Jau gegužės 22 d. puolantys britų jūrų pėstininkai įtvirtino krante placdarmą, tačiau argentiniečių aviacija per kelias mūšių dienas nuskandino britų fregatas „Ardeant“ ir „Antelope“ bei eskadrinį minininką „Coventry“. Ankstų gegužės 27 d. rytą britų pajėgos pradėjo Rytų Folklando salos Darvino ir Green Goose miestelių puolimą ir po paros juos užėmė. Puolimo metu žuvo 17 britų ir 47 argentiniečių kariai, dar daugiau nei 900 argentiniečių buvo britų paimti į nelaisvę. Kiti britų 3-iosios jūrų pėstininkų brigados daliniai pradėjo žygį per Rytų Folklandą link pagrindinių Argentinos pajėgų punkto – Stenlio miesto. Žygio metu įvyko keli susirėmimai sausumoje. Birželio 1 d. į kovos veiksmų rajoną atvyko Britų pastiprinimas – 5-oji pėstininkų brigada, turėjusi daugiau nei 5 tūkstančius karių. Tai leido britams detaliau planuoti Stenlio puolimo operaciją. Birželio 8 d. Argentinos aviacija atakavo išsilaipinančias Britų pajėgas ir nukovė kelias dešimtis bei sužeidė daugiau nei šimtą britų karių. Nepaisant patirtų nuostolių, birželio 12 d. naktį britų 3-ioji jūrų pėstininkų brigada užėmė tris aukštumas, o birželio 14 d. 5-oji pėstininkų brigada – dar tris kitas aukštumas prie Stenlio. Mūšių metu žuvo po kelias dešimtis abiejų pusių karių. Birželio 14 d. Stenlyje buvusios Argentinos pajėgos, būdamos apsuptos ir matydamos beviltišką padėtį, paprašė paliaubų. Birželio 20 d. Jungtinė Karalystė susigrąžino ir P. Sandvičo salas, kai pasidavė jose buvusi Argentinos įgula. Tokiu būdu karo veiksmai buvo baigti.

Konflikto pasekmės

Laikoma, kad trumpas Folklandų karas turėjo dideles politines ir karines pasekmes. Jungtinėje Karalystėje išaugo M. Tečer ir jos vadovaujamos torių partijos populiarumas. 1982 m. spalio 12 d. Londone įvyko Britų kariuomenės pergalės paradas. Po konflikto Folklando salų teisinis statusas kaip Jungtinės Karalystės užjūrio valdos liko nepakitęs. Jungtinė Karalystė ėmė daug investuoti Folklandų salose, padidino vietos savivaldos teises. Argentinoje karinė chunta jau 1982 m. birželio 17 d. neteko valdžios, o 1983 m. šalyje buvo surengti demokratiniai rinkimai. Argentinos ir Jungtinės Karalystės santykiai buvo atkurti 1989 m. spalį, tačiau nei viena valstybė iki šiol nepakeitė savo požiūrio į Folklandų salų teisinį statusą. Argentinos 1994 m. priimtoje konstitucijoje nurodoma, kad Folklandų, P. Džordžijos ir P. Sandvičo salos yra jos teritorijos dalis.

Laikoma, kad Folklandų karas buvo ir iki šiol tebėra didžiausia karinių jūrų pajėgų operacija po Antrojo pasaulinio karo. Karo metu išaugo povandeninių laivų panaudojimo reikšmė, tapo akivaizdus antvandeninių laivų pažeidžiamumas, juos atakuojant priešlaivinėmis raketomis. Pirmą kartą istorijoje karo veiksmų metu buvo panaudoti Jungtinės Karalystės vertikalaus kilimo ir tūpimo lėktuvai. Jie laimėjo visus oro mūšius su Argentinos aviacija. Taip pat labai išaugo logistikos ir kovinių sraigtasparnių naudojimo karo veiksmuose svarba.

Šaltiniai

1. Falklando konfliktas, Folklando konfliktas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 750 psl.
2. http://www.ejercito.mil.ar/InMemori/MalvinasHistoria.asp
3. http://news.bbc.co.uk/hi/english/static/in_depth/uk/2002/falklands/my_story/hunt.stm Fight for the Falklands. My War Story
4. http://www.undemocracy.com/S-RES-502%281982%29.pdf 2012-11-02 iš Wayback Machine projekto. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija S-RES-502(1982)
5. http://www.theguardian.com/world/2012/apr/01/us-feared-falklands-war-documents US feared Falklands war would be 'close-run thing', documents reveal
6. http://www.airpower.maxwell.af.mil/airchronicles/apj/apj02/fal02/corum.html 2014-01-02 iš Wayback Machine projekto. Argentine Airpower in the Falklands War
7. http://news.bbc.co.uk/onthisday/hi/dates/stories/june/8/newsid_2500000/2500607.stm 1982: Fifty die in Argentine air attack
8. Constitución Nacional

Nuorodos

• Pagrindinės Folklandų karo datos