Aukštuma

Aukštuma – 200–500 m absoliutinio aukščio Žemės paviršiaus iškiluma. Aukštumos būna kalvotos ir lygios (plynaukštės). Pagal susidarymo kilmę aukštumos skirstomos į:

• akumuliacines,
• tektonines,
• denudacines.

Sūduvos aukštuma ties Paliūnais

Aukštumos daugiausia susidaro priekalnių rajonuose, senųjų kalnodaros raukšlių vietose ir kontinentinio apledėjimo srityse. Lietuvos būdingos akumuliacinės aukštumos (Medininkų, Švenčionių, Žemaičių, Aukštaičių). Dideli aukštumų plotai plyti vidurio ir vakarų Afrikoje (Azandė), Rytų Europoje (Smolensko, Pavolgio), Škotijoje, JAV.

Šaltiniai

1. Algimantas Česnulevičius. aukštuma. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002