Brunėjus

Brunėjaus Darusalamas malaj. Negara Brunei Darussalam
Vėliava Herbas
Himnas: „Dieve, laimink sultoną“
Brunėjus žemėlapyje
Valstybinė kalba	malajų, anglų
Sostinė	Bandar Seri Begavanas
Didžiausias miestas	Bandar Seri Begavanas
Valstybės vadovai  • Sultonas  • -  • -	Hassanal Bolkiah - -
Plotas  • Iš viso  • % vandens	5 770 km^2 (162) 8,6 %
Gyventojų  • 2017  • Tankis	434 448 (174) 65,76 žm./km^2 (101)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2015 29,97 mlrd. $ (121) 78 369$ (5)
Valiuta	Brunėjaus doleris
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC +8 netaikomas
Nepriklausomybė Paskelbta	nuo Jungtinės Karalystės 1984 m. sausio 1 d.
Interneto kodas	.bn
Šalies tel. kodas	673
Kirčiavimas	Brunė̃jus

Brunėjus arba Brunėjaus Valstybės Darusalamas (Negara Brunei Darussalam/نڬارا بروني دارالسلام, Brunėjaus Valstybė, Taikos Užuovėja) – valstybė Pietryčių Azijoje, Borneo saloje. Ribojasi su Malaizija ir Pietų Kinijos jūra.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Brunėjaus istorija.

Brunėjaus istorija yra neatsiejamai susijusi su Malajų salyno istorija. Čia nuo I tūkst. vidurio egzistavo thalasokratinė valstybė: kinų šaltiniai mini hinduistinę Poni valstybę, su kuria Kinija palaikė prekybinius santykius. XIV a Poni, kaip ir visas Malajų salynas buvo įjungtas į Madžapadhito imperiją, tačiau priklausomybė buvo daugiau nominali.

XV a, Brunėjui vystant aktyvius ryšius su Melakos sultonatu, čia atkeliavo islamas, įkurtas Brunėjaus sultonatas ir pradėta sultonų dinastija, egzistuojanti iki šiol. Tuo metu sultonatas kontroliavo didžiules teritorijas Borneo šiaurėje (beveik sutampančias su dabartine Rytų Malaizija), steigė savo kolonijas Filipinų salose – įkūrė musulmoniškas gyvenvietes, tarp jų ir Manilą.

XVI a pabaigoje sultonato ekspansija buvo sustabdyta ispanų, kurie kolonizavo Filipinų salas, įkurdami Filipinus. Keičiantis prekybos srautams bei geopolitinei situacijai, silpo ir sultonatas. Jis nebepajėgė konkuruoti ir su kitais sultonatais, tokiais kaip Sulu sultonatas ar Magindanao. XVII a. II pusėje Brunėjus atidavė didžiules teritorijas (dab. Sabahas) Sulu sultonui.

XIX a Malajų salyne labai suaktyvėjo britai. 1839 m keliautojas Džeimsas Brukas padėjo sultonui numalšinti sukilimą, už ką kaip dovaną gavo nedidelę teritoriją aplink Kučingo miestą. Plėsdamas teritorijas Brunėjaus sąskaita, jis sukūrė Saravako karalystę. Panašiu metu Didžioji Britanija iš Sulu sultono išsinuomavo Sabaho teritoriją, kuri tapo kolonija. Abi sritys šiuo metu sudaro Rytų Malaiziją. Realiai likusi sultono valdžioje teritorija (ir esanti šiuolaikinio Brunėjaus teritorija) irgi tapo britų protektoratu.

Brunėjaus, buvusio Britų imperijos užkampio ir piratų prieglobsčio, padėtis labai pasikeitė 1929 m. jame atradus naftos ir gamtinių dujų. Šis atradimas aktualus ir šiandien: dabar tai viena iš turtingiausių pasaulio šalių.

Po Antrojo pasaulinio karo vykstant intensyviai dekolonizacijai, iš buvusių britų valdomų sričių buvo suformuota Malaizija. Brunėjui, kaip ir Singapūrui, buvo siūloma į ją įsijungti, tačiau sultonas atsisakė, iki pat 1984 m. likdamas Jungtinės Karalystės protektoratu.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – .

Brunėjus yra absoliutinė monarchija, kurios aukščiausiasis valdovas yra sultonas (valdo ; nuo 1967 m. sultonu yra ). Sultonas taip pat yra šalies ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras, visi svarbiausi politiniai postai priklauso karališkajai šeimai. Veikia 36 vietų parlamentas, tačiau jo vaidmuo labiau marionetinis.

Administracinis suskirstymas

Brunėjaus žemėlapis

Pagrindinis straipsnis – Brunėjaus rajonai.

Brunėjus administraciškai suskirstytas į 4 rajonus (daerah), šie savo ruožtu skirstomi į mukimus, kurių šalyje iš viso yra 38. Temburongo rajonas yra atskirtas Malaizijos (eksklavas).

Rajonai:

• Belaito rajonas
• Brunėjaus–Muaros rajonas
• Temburongo rajonas
• Tutongo rajonas

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Brunėjaus geografija.

Brunėjus įsikūręs Borneo salos šiaurėje, Pietų Kinijos jūros ir Brunėjaus įlankos pakrantėje. Kranto linijos ilgis 161 km. Iš kitų pusių šalį supa Malaizija (sienos ilgis 381 km). Didesniąją šalies dalį (teritorijas į pietus nuo pakrantės) užima tropinės džiunglės. Pietiniu pakraščiu driekiasi kalnai, labiausiai kalnuotas yra Temburongo rajonas, kuriame stūkso aukščiausia šalies vieta – Bukit Pagonas (1850 m). Nuo kalnų link jūros teka neilgos, bet vandeningos upės – Brunėjus, , Pandaruanas, Temburongas, Tetongas ir kt. Dalis jų sudaro mangrovėmis apaugusias estuarijas. Temburonge yra vienintelis šalyje Ulu Temburongo nacionalinis parkas.

Klimatas pusiaujinis, vidutinė metinė oro temperatūra 26,1 °C. Metų bėgyje temperatūra kinta labai nežymiai. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 2800 mm. Lietingiausia būna spalio–gruodžio laikotarpiu, sausiausia – vasarį–kovą. Pasitaiko taifūnų.

Ekonomika

Brunėjaus eksporto schema

Pagrindinis straipsnis – .

Svarbiausia pramonės šaka – gavybos pramonė. Naftos ir gamtinių dujų gavyba sudaro 90 % šalies BVP. Per dieną išgaunama ~167 tūkst. barelių naftos; tai 4 pagal apimtį naftos tiekėja iš Pietryčių Azijos šalių. Suskystintų dujų paruošiama ~25,3 mln. m³ (9-a vieta pasaulyje).

Didžioji dalis maisto ir buitinės produkcijos į šalį importuojama (daugiausia iš kitų Pietryčių Azijos šalių). Brunėjuje yra aliejinių palmių, hevėjos plantacijų, auginami ryžiai, sago palmės, veisiami buivolai, ožkos, kiaulės, verčiamasi žvejyba. Vystomas turizmas.

Pagrindiniai eksporto partneriai yra Japonija, Pietų Korėja, Indija, Australija, Naujoji Zelandija. Pagrindiniai importo partneriai – Singapūras, Kinija, Jungtinė Karalystė, Malaizija.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Brunėjaus demografija.

Didžioji dauguma Brunėjaus gyventojų susitelkę vakarinės šalies dalies šiaurinėje pakrantėje. Ten yra visi svarbiausi miestai – Bandar Seri Begavanas, Muara, Kvala Belaitas, , Tutongas, Serija. Pietinė šalies dalis ir visas Temburongo rajonas gyvenami retai.

Oficiali Brunėjaus kalba yra malajų. Taip pat yra paplitusios kinų ir anglų kalbos. Vietinė malajų kalbos atmaina, kuria kalba apie du trečdaliai gyventojų, gerokai skiriasi nuo standartinės malajų kalbos.

Pasak 2001 m. surašymo, 15 m. ir vyresnių žmonių raštingumas šalyje yra 92,7 % (vyrų – 95,2 %, moterų – 90,2 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Brunėjuje yra 75,74 metų – truputį didesnė negu Lietuvos. Gyventojų amžiaus struktūra:

Pasiskirstymas pagal religijas
Religija			Procentai
Musulmonai			67 %
Budistai			13 %
Krikščionys			11 %
Ateistai			7 %
Vietinių religijų atstovai			2 %

• 0-14 metų: 26,6 %
• 15-64 metų: 70,1 %
• 65 metų ir vyresni: 3,3 % (2009 m. apsk.)

Etninė sudėtis:

• malajai – 66,3 %
• kinai – 11,2 %
• vietiniai (ibanai, dusunai, ir kt.) – 3,4 %
• kiti (indai, filipiniečiai) – 19,1 % (2004 m. apsk.)

Valstybinė šalies religija yra islamas (šafijitų atšakos sunizmas). Šią religiją išpažįsta daugiausia malajai, dalis kinų. Dauguma Brunėjais kinų išpažįsta kinų tikėjimus (budizmas, daoizmas, kinų liaudies religija), yra krikščionių (daugiausia imigrantai), nereligingų žmonių. Džiunglių tautos dar išpažįsta savo vietinius tikėjimus.

Kultūra

Kampong Ajeras – tradicinė brunėjiečių gyvenvietė

Pagrindinis straipsnis – .

Brunėjuje vyrauja islamo paveikta malajų kultūra, tačiau čia ji kur kas konservatyvesnė nei Malaizijoje ar Indonezijoje. Šalyje galioja šariato teisė. Miestuose gan ženkli kinų kultūros įtaka.

Veikia keletas universitetų, iš kurių svarbiausias Brunėjaus Darusalamo universitetas (įkurtas 1985 m.). Pastatyta nemažai naujų, ištaigingų mečečių, iš kurių didžiausia ir garsiausia yra Sultono Omaro Ali Saifudino mečetė. Sultonas gyvena milžiniškuose Istana Nurul Imano rūmuose. Didelė dalis Brunėjaus gyventojų tebegyvena tradiciniuose mediniuose nameliuose ant polių. Didžiausias tokių gyvenviečių konglomeratas yra Kampong Ajero rajonas Bandar Seri Begavane.

panaši į kitų regiono šalių: vyrauja patiekalai iš ryžių ir žuvies. Dėl islamo apribojimų kiauliena ir alkoholis nevartojami. Džiunglėse maistui medžiojami elniai. Būdingas Brunėjaus patiekalas yra , gaminamas iš sago šerdies.

Brunėjus sporto pasiekimais nežymus, tačiau čia žaidžiamas krepšinis, futbolas, regbis, vyksta golfo čempionatai, maratono varžybos. Brunėjų atstovauja po 1–3 sportininkus (lengvaatlečius, plaukikus) vasaros olimpinėse žaidynėse, tačiau aukštesnių vietų jiems iškovoti nėra pavykę.

Kita informacija

Vikiteka: Brunėjus – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Brunėjus

• Brunėjaus transportas
• Brunėjaus ir Lietuvos santykiai

Šaltiniai

1. „Gross domestic product 2015, PPP“ (PDF). Pasaulio Bankas. (PDF) iš originalo 2016-09-11. Nuoroda tikrinta 2020-05-24.
2. „GDP per capita, PPP (current international $)“. Pasaulio Bankas. 2017-02-01.
3. . Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
4. History for Brunei Darussalam 2009, p. 12.
5. CŽV pasaulio faktų knyga: 2015-07-21 iš Wayback Machine projekto.

Literatūra

• History for Brunei Darussalam: Sharing our Past. Curriculum Development Department, Ministry of Education. 2009. ISBN .

Nuorodos

• Oficiali vyriausybės svetainė 2012-07-22 iš Wayback Machine projekto.

Žemėlapiai:

• Brunėjaus fizinis žemėlapis
• Brunėjaus administracinis žemėlapis
• Brunėjaus pagrindinių kelių žemėlapis
• Brunėjus googlemaps žemėlapyje