Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
„Baltija“ nukreipia čia. Kitas reikšmes žiūrėkite Baltija (reikšmės).
| Baltijos jūra | |
|---|---|
 | |
 | |
| Vandenyno baseinas | Atlanto vandenyno |
| Plotas | 412 500 km² |
| Tipas | uždara |
| Vidutinis gylis | 52 m |
| Didžiausias gylis | 459 m |
| Tūris | 21 700 km³ |
| Įteka | Nemunas, Vysla, Neva, Odra, Dauguva |
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje. Iš vienos pusės ją supa Skandinavijos pusiasalis, iš kitos – Rytų ir Centrinės Europos šalys ir Danijos salos. Didžiojo Belto (16 km pločio), Mažojo Belto (600 m) ir Eresuno (3,5 km) sąsiauriais susisiekia su Kategatu, o per Kategatą ir Skageraką – su Šiaurės jūra. Kanalais Baltijos jūra yra sujungta su Baltąja jūra (Baltosios ir Baltijos jūrų kanalas) ir Šiaurės jūra (Kylio kanalas).
Baltijos jūros plotas įskaičiavus Kategato sąsiaurį yra apie 412 500 km², be Kategato sąsiaurio – apie 390 000 km². Baltijos jūros vandens baseino tūris – apie 21 600 km³.
Etimologija
Romėnai žinojo Baltijos jūrą, nes iš jos pietinių pakrančių gaudavo gintaro. 5–ais m. e. metais Romos laivynas apiplaukė Jutlandijos pusiasalį ir pasiekė Baltijos jūrą. Tacitas Baltijos jūrą vadino Mare Suebicum pagal germanų gentį svebus. Ptolemėjus (II a.) Baltijos jūrą vadino Venedų jūra. Kiti romėnų vartoti pavadinimai buvo Sinus Codanus, Sinus Venetus (Venedus) ir Oceanus Sarmaticus. Pirmasis dabartiniu vardu pavadino XI a. vokiečių kronikininkas Adomas Brėmenietis (Mare Balticum). Persas Al Birūnis (973–1048 m.) Baltijos jūrą vadino Bahr Varank (Variagų jūra), taip pat ir Nestoras (XI–XII a.) bei kai kurie kiti rusų metraštininkai. Viduramžiais jūra vadinta įvairiais vardais, o Baltijos pavadinimas nusistovėjo tik nuo XVI a.
Dabartinio Baltijos jūros pavadinimo kilmė nėra aiški. Pavadinimas gali būti siejamas su germanišku žodžiu belt, kuris vartojamas dviejų Danijos sąsiaurių Beltų (dan. Bælt) pavadinimuose (abipus Zelandijos salos), taip pat su lot. balteus 'juosta'. Pats Adomas Brėmenietis palygino jūrą su juosta, nes ji esą „kaip juosta driekiasi per skitų žemes“ (Balticus, eo quod in modum baltei longo tractu per Scithicas regiones tendatur usque in Greciam). Jam įtaką galėjo turėti Plinijus Vyresnysis (I a.), kuris pirmasis panaudojo Baltijos () vardą, rašydamas, kad Ksenofontas iš Lampsako atradęs Baltijos salą, kurią Pytheas vadinąs Basilia.
Pasak ir E. Blesės, jūros pavadinimas kilęs iš baltiškos šalnies *balt-, *bal- (iš jos kilę liet. baltas, latv. balts 't. p.', liet. bala 'pelkė, klampynė', latv. bala 't. p.', prūs. *balta- 'pelkė' (plg. prūs. vietovardį Namuynbalt). 1688 m. savo darbe „Orbis gothicus“ Baltijos jūros pavadinimą taip pat kildino iš liet. baltas. Pagal kitą versiją, iš tos pačios indoeuropietiškos šaknies kilę žodžiai, įvairiose indoeuropiečių kalbose susiję su pelkėse matomomis spalvomis, o Baltijos jūros pavadinimas reikštų 'uždara jūros zona' kaip priešingybė atvirai jūrai.
Pavadinimai kitomis kalbomis
Vakarinių Baltijos jūros pakraščių gyventojai Baltijos jūrą vadina Rytų jūra (sen. skand. Eystrasalt, šved. Östersjön, dan. Østersøen, vok. Ostsee). Iš jų jūros pavadinimą perėmė suomiai – suom. Itämeri 'Saulėtekio jūra', nors suomiams Baltija driekiasi Vakaruose. Estams ji yra Lääne meri 'Saulėlydžio jūra'.
Kitų Baltijos jūros pakraščių tautos jūrą vadina Baltija.
Geofiziniai duomenys
Dydis
Baltijos jūra yra apie 1600 km ilgio, vidutiniškai 193 km pločio bei vidutiniškai 50 m gylio. Didžiausias gylis 459 m. Plotas: 386 tūkst. km². Bendras Baltijos jūros vandens tūris – 21 000 km³. Pakrantės ilgis – apie 8000 km.
Vandens ypatumai ir sūrumas
Vandens spalva drumzlinai žalsva, jo spalva priklauso nuo fitoplanktono. Vanduo mažiau skaidrus nei Atlanto vandenyno.
Baltijos jūros vanduo yra apysūris. Druskingumas siekia nuo 1,7 % Belto sąsiauriuose iki 0,3–0,5 % šiaurės rytų dalyje (Suomijos įlanka). Kai kuriose uždarose Baltijos jūros lagūnose vanduo išvis gėlas. Gilus Skagerakas yra žymiai sūresnis, tačiau druskingas jo vanduo į Baltijos jūrą negali patekti per negilų Kategatą ir seklius Beltus bei Zundą. Jūros sūrumą mažina gėlas didelių upių, lietaus ir sniego vanduo, stipriai atskiedžiantis iš vandenyno patenkantį sūrų vandenį. Be to, Baltijos jūra mažai garuoja, o tai taip pat mažina jos sūrumą. Vandens sūrumas mažėja iš vakarų į rytus ir prie upių žiočių. Sūrus vanduo grimzta gilyn, ir Baltijos jūros gelmėse yra didesnis nei paviršiuje. Daugelyje vietų druskingumas nepastovus. Vakarinėje dalyje (sąsiauriuose) vanduo yra sūresnis tada, kai pučia šiaurės vakarų vėjai, kurie atvaro sūrų vandenį iš Skagerako; sūrumas sumažėja pučiant pietryčių vėjui. Dėl mažesnio druskingumo greičiau užšąla šiaurinė ir rytinė Baltijos dalis.
Dugnas ir gylis
Baltijos jūros dugnas negiliose vietose ir arčiau krantų sudarytas iš smėlio, žvyro, žvirgždo ir nuosėdinio dumblo. Plikos uolos randamos tik šiaurinėje dalyje: Estijos ir pietų Švedijos pakraščiuose kalkakmeniai, Suomijos ir šiaurinės Švedijos vandenyse granitai ir gneisas. Gilesnių vietų ir ramesnių įlankų dugnas sudarytas iš nuosėdų dumblo, kuriame yra mergelio, molio, smulkaus smėlio ir įvairių augmenijos ir gyvūnijos liekanų. Suomijos įlankos ir Švedijos pakraščiai Stokholmo apylinkėse turi daug povandeninių uolų.
Dugnas gana lygus, yra tik kelios gilios duobės. Baltijos jūra negili, daugiau nei 60 proc. jos dugno ploto nenusileidžia giliau 100 m. Išimtį sudaro tik keturios nedidelės duobės: viena 459 m pusiaukelėje tarp Gotlando ir Stokholmo į vakarus nuo Gotska Sandoe salos; antroji 301 m tarp Alandų salų ir Švedijos kranto; trečioji 294 m Botnijos įlankoje prie Ulfoe salos; ketvirtoji 249 m tarp Ventspilio ir Gotlando. Gylis: vidutinis – 56 m, Suomijos įlankoje – 38 m, didžiausias – 459 m (Landsorto įduba), Suomijos įlankoje – 121 m. Giliausia Mažojo Belto vieta yra 80 m, Didžiojo Belto – 55 m, Zundo – 38 m. Šiuose sąsiauriuose bei Meklenburgo įlankoje daug seklumų. Tarp Riūgeno ir Bornholmo salų yra pavojingos Adlergrundo povandeninės uolos.
Saremos sala sąsiauris su Muhu sala 1890 m. buvo užpiltas ir padarytas plentas. Muhu sąsiauryje, tarp Estijos salų ir žemyninės dalies yra daug mažų salelių, seklumų ir povandeninių uolų. Sąsiauriais tarp Saremos ir Hijumos, Vormsi ir Hijumos gali plaukti tik nedideli laivai. Dėl to susisiekimas su Rygos įlanka yra daugiau per Irbės sąsiaurį tarp Saremos salos pietinės dalies ir Kuršo kranto.
Ledas
Baltijos jūros vanduo, ypač Lietuvos-Latvijos pakrantėje turėtų užšalti vidutiniškai -0,3 – -0,4 °C temperatūroje. Kadangi Baltijos jūra yra negili ir nesūraus vandens, dalyje jos kasmet susiformuoja jūrinis ledas. Kasmet užšąla Botnijos ir Suomijos įlankos. Rytinėje pakrantėje vidutinis užšalimo laikotarpis trumpėja iš šiaurės į pietus. Klaipėdos, Liepojos, Ventspilio ir Baltijsko uostai jau laikomi neužšąlančiais, nes čia nors ir susiformuoja ledas, tačiau jis yra plonas ir laivyba galima be ledlaužių, kurie naudojami Rygos, Talino ir kt. šiauresniuose uostuose. Vakariniai jūros pakraščiai neužšąla, nes yra labiau įtakojami šiltosios Golfo srovės paveiktų orų.
Srovės ir lygio svyravimai
Visoje Baltijos jūroje vandens lygio skirtumas nėra didesnis nei 30 cm. Šalia didelių intakų vandens lygis padidėja 4-8 cm. Daugiausia vandens per Kategatą ir išteka gegužės mėnesį, o daugiausia įteka lapkričio mėnesį ir dėl to rudenį pakyla Baltijos jūros vandens lygis.
Srovės Baltijos jūroje susidaro dėl vėjų, įvairių sluoksnių netolygaus sūrumo (svorio), skirtingos temperatūros ir intakų. Sūriosios gelmių srovės, slinkdamos iš vakarų į rytus, pasiekia Botnijos ir Suomijos įlankas bei padidina jų sūrumą. Stiprūs vakarų vėjai Kategate ir Beltuose kartais pakreipia paviršinę srovė į rytus. Suomijos ir Botnijos įlankose pavasarį ir vasarą vėjai išstumia dalį vandens, o rudenį – įstumia papildomai. Dėl Žemės sukimosi aplink savo ašį, šios srovės pakrypsta dešinėn ir Botnijos įlankoje eina arčiau Suomijos krantų, o Suomijos įlankoje – arčiau Estijos.
Pavasarį, nepaisant sniego tirpimo ir upių potvynių Baltijos jūros lygis būna žemiausias, nes upių suneštas vandens perteklius greit išteka per sąsiaurius į Šiaurės jūrą. Aukščiausias paviršiaus horizontas būna rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, išskyrus Botnijos įlanką, kur šis maksimumas pasiekiamas sausio mėnesį. Nedidelis vandens horizonto pakilimas sausio mėnesį pastebimas ir kitose Baltijos jūros dalyse. Vasario-balandžio mėn. pietryčių vėjai stumia vandenį iš Skagerako į Šiaurės jūrą ir taip sustiprina ištekančią paviršiaus srovę bei numuša vandens lygį. Kitais metų laikais vyrauja pietvakarių vėjai, kurie į Kategatą ir Skageraką suvaro daugiau vandens ir pakelia Baltijos vandens lygį.
Mėnulio sukeliami potvyniai Baltijos jūroje yra visai nežymūs. Skagerake ir Kategate šie potvyniai siekia iki 20 cm, prie Kopenhagos – 10 cm, nuo Danijos-Švedijos iki Liepojos 1,5-3 cm, prie Kronštato – 1 cm.
Baltijos jūros baseinas
Baltijos jūra turi apie 250 didesnių intakų. Šiauriniai ir vakariniai Baltijos jūros intakai turi mažesnius baseinus ir duoda mažiau vandens, nei pietiniai ir rytiniai intakai. Toliausiai Baltijos jūros baseinas siekia pietuose, kur prieina prie šiaurinių Karpatų kalnų šlaitų (Vysla).
Didžiausius baseinus turi Nemunas (98 000 km²), Dauguva (87 900 km²), Narva (56 225 km²), Neva (282 000 km²), Kiumijokis (37 107 km²), Oulujokis (22 841 km²), Kemijokis (51 000 km²), Tornė (37-40 000 km²), Lulėjas (25 240,5 km²), Umėjas (26 700 km²), Ongermanelvenas (31 860 km²), Indalselvenas (26,720 km²), Dalis (29 200 km²), (22 650 km²), Oderis (118 861 km²) ir Vysla (194 424 km²).
Šiauriniai ir vakariniai intakai (Švedija ir Suomija) teka stačiau ir greičiau, todėl gerai tinka hidroelektrinėms statyti. Pietiniai intakai (Vokietija, Lenkija, Lietuva, Latvija) lėtesni, geriau tinka navigacijai.
Svarbiausios upės įtekančios į Baltijos jūra:
- Lietuvoje – Nemunas, Dreverna, Smeltė, Dangė, Rąžė, Šventoji
- Latvijoje – Bartuva, Saka, , , Venta, Irbė, Roja, , Lielupė, Dauguva, Gauja, , Salaca
- Estijoje – Pernu, Keila, Pirita, Jegala, Valgė, Lolu, Seija, , Purtsė, Narva
- Rusijoje – Luga, Neva
- Suomijoje – Kiumijokis, Oulujokis, Kemijokis, Tornė
- Švedijoje – Lulė, Pitė, Šeleftė, Umė, Ongermanelvenas, Indalselvenas, Junganas, Jusnanas, Dalis
- Vokietijoje – Varnė, Reknicas, Penė, Ukeris, Oderis
- Lenkijoje – Parsenta, Viperis, Slupkas, Leba, Vysla su ,
Geografija
Padėtis ir ribos
Šiauriausias taškas yra Botnijos įlankoje netoli poliarinio rato (65° 40′ š.pl.), piečiausias – Vismaro apylinkėse (53° 45′ š.pl.), labiausiai į vakarus nutolęs taškas yra netoli Flensburgo (9° 10′ r.il.), ryčiausias – Suomijos įlankoje, Sankt-Peterburgo apylinkėse (30° 15′ r.il.).
Nors Kategatas ir nėra Baltijos jūros dalis, tačiau dažnai su Baltijos jūra susijusių organizacijų laikomas jos dalimi, pvz., Helsinkio komisija Baltijos jūros aplinkos apsaugai (HELCOM).
Besiribojančios valstybės ir skirstymas
| Nr. | Valstybė | Kranto linijos ilgis (km) |
|---|---|---|
| 1. |  Švedija | 7600 |
| 2. |  Suomija | 4606 |
| 3. |  Rusija | 83 |
| 4. |  Estija | 3794 |
| 5. |  Latvija | 496 |
| 6. |  Lietuva | 91 |
| 7. |  Lenkija | 843 |
| 8. |  Vokietija | 2000 |
| 9. |  Danija | 7300 |
| Iš viso: | 27569 |
Baltijos jūra, kurioje yra daugybė įlankų, fiordų, sąsiaurių bei daugybė įvairaus dydžio salų, grubiai gali būti skirstoma į šias dalis: paprastai Baltijos jūrai nepriskiriamas Kategatas, , tikroji Baltijos jūra, šiaurės rytų Baltija, šiaurinė Baltija.
Kategatas
22 000 km² ploto Kategatas, kuris tam tikromis aplinkybėmis priskiriamas prie Baltijos jūros biologine, susisiekimo ir istorine prasmėmis negali būti laikomas vidaus jūra, kokia yra Baltija.
Beltas
8.000 km² ploto Beltas, taip pat vadinamas Vakarų Baltijos jūra, apima jūros plotą į vakarus nuo Zelandijos, Falsterio bei tarp jų ir Rostoko esančią jūros dalį.
Geologinė istorija
Baltijos jūra susiformavo po paskutinio ledynmečio, prieš maždaug 12 000 metų ištirpus milžiniškiems regioną dengusiems ledynams. Dabartinę savo formą Baltijos jūra įgavo per keletą stadijų, keičiantis vandens lygiui:
- Apie 10000-8000 m. pr. m. e. pasikeitus klimatui ledynai pasitraukė į Skandinaviją. Ledyno pakraštys buvo į šiaurės rytus nuo Stokholmo, o palei jį susiformavo Baltijos ledyninis ežeras,
- Apie 8200-6900 m. pr. m. e. jūros lygis pakilo tiek, kad bent jau dabartinio Švedijos vidurio ežeryno vietoje, o pagal kitus šaltinius iki pat Baltosios jūros susidarė jungtis su pasauliniu vandenynu. Ištekėjus gėlam vandeniui ir iš vandenyno patekus sūriam vandeniui susidarė (sūri) Joldijos jūra.
- Apie 6900-5000 m. pr. m. e. Skandinavijos ledynai dar atsitraukė, sumažėjo slėgis į Skandinavijos žemės plotus, kurie dėl to pradėjo kilti ir uždarė sąsiaurius su vandenynu. Taip susidarė (gėlas) Anciliaus ežeras.
- Maždaug nuo 5000 m. pr. m. e. iki mūsų eros pradžios jūros lygis pakilo ir sausumos plotai tarp pietų Švedijos ir Danijos pateko po vandeniu, o rytinė Danijos dalis tapo suskaidyta į salas. Šios vadinamosios Litorinos transgresijos metu susiformavo Litorinos jūra.
- Dar keičiantis vandens lygiui ir formuojantis dabartinėms jūros pakrantėms susidarė dabartinė Baltijos jūra.
Klimatas
Baltijos jūra ir jos pakrantės patenka į vidutinio klimato juostą. Pietiniai pakraščiai yra šiltesni už šiaurinius, o vakariniai drėgnesni (ir šiltesni) už rytų pakrantes. Vandens temperatūra kartais labai svyruoja veikiant vėjams, nustumiantiems paviršinį įšilusį vandenį ir iškeliantiems šaltą gelmių vandenį. Kadangi vasarą pučia daugiausia vakarų vėjai, rytinėje (ir Lietuvos) pakrantėje vandens temperatūra būna 2-3 laipsniais aukštesnė nei Švedijos pakrantėje. Tam poveikį turi ir šaltoji srovė, slenkanti iš Botnijos įlankos palei Švedijos pakrantę.
Audrų pasitaiko daugiausia žiemą, mažiausia vasarą ir dažniau rudenį nei pavasarį. Palyginus su kitomis Europos kontinentinėmis jūromis Baltijos jūroje yra stipresni vėjai. Jūroje ir atviruose pajūriuose vėjo greitis tris kartus didesnis nei toliau nuo vandens. Negili Baltijos jūra turi trumpas bangas, kurios pavojingesnės mažiems laivams.
Baltijos jūros baseine atmosferos kritulių kiekis labai svyruoja. Didžiojoje dalyje kritulių kiekis yra apie 600–700 mm per metus. Vakarinėje dalyje, taip pat Kategate ir Skagerake, kai kuriose Švedijos ir Norvegijos vietose jų iškrinta 1500 mm. Kritulių kiekis į rytus mažėja. Sausiausias klimatas yra šiaurės Suomijoje ir šiaurės rytų Švedijoje. Gotlando, Alandų salose, Karlskronos-Kalmaro apylinkėse iškrinta 300–500 mm. Rūkas kyla dažniausiai rudenį ir žiemą, kai yra didžiausias skirtumas tarp atšalusio oro ir dar šilto vandens. Mažiausia rūkų būna rugpjūčio mėnesį.
Ištekliai
Baltijos jūroje nedideliais kiekiais išgaunama nafta, pakrantėje (Kaliningrado srityje) kasamas gintaras, išvystyta žvejyba. Baltijos jūroje gyvena apie 70 jūrų žuvų rūšių (plekšnės, vėjažuvės ir kt.) ir apie 30 gėlavandenių, t. y. upinių (lašišos, unguriai ir t.k.)
Krantų formos ir sudėtis
Baltijos jūros pakrantės savo forma yra žemos ir turinčios aukštus krantus. Žemos pakrantės paprastai yra plokščios ir mažai raižytos. Pakraščių jūros dugnas leidžiasi gilyn lėtai, turi plačią atabradą, kuri yra nepatogi navigacijai, tačiau labai tinka rekreaciniams tikslams. Toks lėkštasis (akumuliacinis) krantas būdingas pietiniam Baltijos jūros pakraščiui nuo Oderio žiočių iki Piarnu pietinėje Estijoje su nedidelėmis išimtimis Vokietijoje, kur žemas pajūris turi stačius krantus.
Baltijos jūroje vyrauja tokie krantai:
- Šcherinis krantas – pietvakarių Suomija,
- – šiaurinė Estija, pietinė Baltijos pakrantė,
- – daugumoje Baltijos krantų,
- Lagūninis krantas – pietvakarių Lietuva, Kaliningrado sritis, šiaurėsLenkija,
- Išlygintasis krantas – šiaurės vakarų Lenkija,
- Fjardinis krantas – šiaurryčių Vokietija, pietryčių Danija, vakarų Suomija.
Baltijos jūros geografiniai objektai
Jūros įlankos
Didžiausios Baltijos salos ir archipelagai
Kai kurie šaltiniai Baltijos jūrai taip pat priskiria Zelandijos salą. Tokiu atveju ji yra pati didžiausia sala šioje jūroje.
Nerijos
Baltijos jūroje yra trys nerijos:
Svarbesni Baltijos jūros uostai
| Uosto pavadinimas | Miestas | Tonos | Konteinerių srautas (TEU) | Keleivių | Pastabos |
|---|---|---|---|---|---|
| Gdansko uostas |  Gdanskas | 52 154 098 | 2 073 215 | 188 886 | 2019 |
| Gdynės uostas | Gdynė | 23 491 000 | 803 871 | 460 231 | 2018 |
 Kotka | 5 157 633 | 626 791 | 2 000 | 2013 | |
 Helsingborgas | 7 107 000 | 8 339 000 | |||
| Helsinkis | 11 410 000 | 430 431 | 11 169 000 | 2015 | |
| Istadas | 1 913 000 | ||||
 Karaliaučius | 14 100 000 | 2018 | |||
 Kylis | 6 479 727 | 24 369 | 1 599 375 | 2016 | |
 Kunda | 1 576 680 | 2019 | |||
| Klaipėdos uostas |  Klaipėda | 47 790 000 | 640 000 | 2020 | |
 Kopenhaga / Malmė | 5 900 000 | 130 000 | 1 897 000 | ||
| Liepojos uostas |  Liepoja | 7 431 499 | - | 33 242 | 2012 |
| Liubeko uostas | Liubekas | 27 590 000 | 55 677 | 134 000 | |
| Liuleo | 7 000 000 | 10 000 | |||
| Noršiopingas | 4 000 000 | 101 000 | 2017 | ||
| | 7 539 000 | ||||
| Orhusas | 8 895 000 | 2020 | |||
| Paldiskis | 2 800 000 | 2019 | |||
| Pernu | 2 187 211 | 2019 | |||
| Policių uostas | Policės | 2 445 500 | - | 23 | |
| Poris | 5 531 953 | 61 048 | |||
| Primorskas | 53 500 000 | 2018 | |||
| Rauma | 6 320 217 | 115 821 | |||
| Rygos uostas | Ryga | 37 000 000 | 355 241 | 526 243 | 2015 |
| Rostokas | 26 800 000 | 2 300 000 | 2016 | ||
| Sankt Peterburgas | 59 300 000 | 2018 | |||
| Silamejė | 10 490 617 | 2019 | |||
| Stokholmas | 4 705 000 | 36 400 | 9 184 000 | ||
| ir jūrų uostai | Svinouiscis / Ščecinas | 24 113 000 | 90 869 | 930 022 | |
| Talino uostas | Talinas | 19 931 000 | 222 607 | 10 619 000 | 2019 |
| Treleborgas | 10 336 000 | 1 564 000 | |||
| Turku | 3 900 000 | 120 000 | 4 500 000 | ||
| Ust Lugos uostas | | 98 700 000 | 2018 | ||
| Ventspilio uostas | Ventspilis | 26 206 000 | - | - | 2014 |
| Visbis | 1 598 000 | ||||
| Vysockas | 18 800 000 | 2018 |
Lietuvos miestai ir gyvenvietės prie Baltijos jūros
Taip pat skaityti
- Eridanas – senovinė upė, kurios plačioje vagoje formavosi dabartinė Baltijos jūra.
Šaltiniai
- Algimantas Grigelis. Baltijos jūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
- Tacitus, Germania: Ergo iam dextro Suebici maris litore Aestiorum gentes adluuntur, quibus ritus habitusque Sueborum, lingua Britannicae propior.[1]
- Dini, P.U. (2000), p. 26
- Dini, P.U. (2000), p. 26-27
- Dini, P.U. (2000), p. 23
- GRIGELIS Algimantas, JUODKAZIS Vytautas, JURGAITIS Algirdas, KILKUS Kęstutis, PAULIUKEVIČIUS Gediminas. Geomokslai: monografija. Vilnius: Spauda, 1999, 385 p. .
- „Baltic Sea.“ Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica, 2009.
- EUCC – Coastal Guide http://www.coastalguide.org/icm/baltic/ 2015-07-11 iš Wayback Machine projekto.
- „Cargo statistics“. Port of Gdansk. Nuoroda tikrinta 2020-01-09.
- (lenkų). Suarchyvuotas originalas 2017-06-22. Nuoroda tikrinta 2017-01-20.
- (PDF). Rocznik Demograficzny = Demographic Yearbook of Poland. Warsaw, Szczecin: Central Statistical Office - Statistical Office in Szczecin: 65, 86. 2007. ISSN 0867-082X. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2009-04-08.
- tarptautinis keleivių eismas uostuose laivais, kurių yra didesnis nei 100
- „Statistics produced by Finnish Port Association“. Finnish Port Association. Nuoroda tikrinta 2014-09-07.
- Trafikanalys Sjötrafik 2011 (žr. 45 psl.) (švedų k.)
- (PDF). Port of Helsinki. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2016-02-24.
- „Throughput of Russian seaports in 2018 grew by 3.8% Y-o-Y to 816.5 million tonnes (detalization)“ (anglų). PortNews. 2019-01-16. Nuoroda tikrinta 2020-01-09.
- Statistik, Port of Kiel.
- „statistics estonia“.
{{}}: CS1 priežiūra: url-status () - . Suarchyvuotas originalas 2020-03-01. Nuoroda tikrinta 2022-09-04.
- . Suarchyvuotas originalas 2017-02-24. Nuoroda tikrinta 2017-02-24.
- . www.norrkopingshamn.se. Suarchyvuotas originalas 2016-04-25.
- „Statistikbanken“. www.statbank.dk. Nuoroda tikrinta 2021-06-20.
- (amerikiečių anglų). Suarchyvuotas originalas 2020-07-23. Nuoroda tikrinta 2020-07-23.
- . www.hellenicshippingnews.com. Suarchyvuotas originalas 2017-12-22.
- . Suarchyvuotas originalas 2015-05-06. Nuoroda tikrinta 2015-09-07.
{{}}: CS1 priežiūra: archived copy as title () - . www.rostock-port.de. Suarchyvuotas originalas 2014-08-10.
- . Szczecin and Swinoujscie Seaports Authority. 2016. Suarchyvuotas originalas 2017-02-02. Nuoroda tikrinta 2017-01-20.
- „Port of Tallinn Key Figures 2019“ (PDF).
{{}}: CS1 priežiūra: url-status () - Free port of Ventspils authority. 2013 Summary
Literatūra
- Dini, P.U. (2000). Baltų kalbos. Lyginamoji istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. ISBN .
- „Žemė“, geografinis vadovėlis 9 klasei I dalis, 75 psl., 2005.
Nuorodos
- mkp.emokykla.lt 2006-05-05 iš Wayback Machine projekto.
- Baltijos jūros portalas 2008-06-17 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
| Baltijos jūros istorija |
  Joldijos jūra Anciliaus ežeras Litorinos jūra Baltijos jūra |
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris