Salaca Angelų urvas SalacojeIlgis 95 kmBaseino plotas 3420 km Vidutinis debitas 31 3 m sIštakos BurtniekasŽiotys Rygos į

Salaca
„Angelų urvas“ Salacoje
Ilgis	95 km
Baseino plotas	3420 km²
Vidutinis debitas	31,3 m³/s
Ištakos	Burtniekas
Žiotys	Rygos įlanka
Šalys	Latvija

Salaca (lyv. Salāts, latv. Salaca, est. Salatsi) – upė Latvijos šiaurėje, Vidžemėje. Išteka iš ketvirtojo pagal dydį Latvijos ežero Burtnieko. Aukštupyje ir vidurupyje teka per Vidžemės aukštumos vakarinę dalį, žemupyje – per Pajūrio žemumą. Įteka į Rygos įlanką ties Salacgryva. Salacos baseino plots 3600 kv. km, 98 proc. baseino yra Latvijoje ir 2 proc. Estijoje.

Didesni intakai: kairieji Korgė (33 km), Jugla, (49 km), Kirelė; dešinieji Ramata (30 km), Dzirnupė. Metinis nuotėkis – 1,54 km³.

Upė teka miškingomis vietovėmis, kerta devono eros raudonojo smiltainio uolienas. Upės slėnis yra apie 20 m gylio, siauras ir stačiais krantais, šalia upės yra vaizdingos atodangos ir urvai, kai kur susidarę slenksčiai. Upės plotis siekia 25-55 m, žiotyse – iki 200 m.

Prie Salacos įsikūrę miestai: Mazsalaca, Staicelė, Salacgryva.

Upėje gyvena 42 rūšių žuvys, iš jų 30 – gėlo vandens žuvys, tarp jų – ešeriai, lydekos, kuojos. Salaca yra labai svarbi lašišų populiacijai, nes čia yra daug jų neštaviečių. Upėje taip pat gausu nėgių, kurios tradiciškai gaudomos žiemą, joms migruojant upe žemyn.

Apsauga

Saugant ypatingą upės aplinką 1977 m. įsteigtas (nuo Mazsalacos iki Salacgryvos). Parkas (latviškai Salacas ielejas dabas parks) apima 6 251,5 ha teritoriją ir įeina į Šiaurės Vidžemės biosferos rezervatą bei Natura 2000 saugomų teritorijų tinklą.

Šaltiniai

Salaca. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
Irrigation in the Countries of the Former Soviet Union in Figures. Water reports, ISSN 1020–1203. Food & Agriculture Org., 1997. P.
Salacas baseins, upes.lv. Tikrinta 2020-12-02.
Salaca, Latvijas padomju enciklopēdija, t. 8 (Platp–Singa), Galvenā enciklopēdiju redakcija, Ryga, 1986 m.
SALACA RIVER BASIN SHORT CHARACTERIZATION, g-feuerstein.com. Tikrinta 2020-12-01.
Ceļotājs.lv, Salacas ieleja, archyvinė kopija, Ceļotājs.lv (tikrinta 2020 m. sausio 20 d.)
Dabas aizsardzības pārvalde, „Salacas ieleja“, archyvinė kopija, daba.gov.lv (tikrinta 2015-12-10)
I.Godmanis, R.Vējonis, Dabas parka “Salacas ieleja” individuālie aizsardzības un izmantošanas noteikumi, archyvinė kopija, likumi.lv, 2009 (tikrinta 2015-12-10)

[1] Salaca. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011

[irrigation-2] Irrigation in the Countries of the Former Soviet Union in Figures. Water reports, ISSN 1020–1203. Food & Agriculture Org., 1997. P.

[3] Salacas baseins, upes.lv. Tikrinta 2020-12-02.

[4] Salaca, Latvijas padomju enciklopēdija, t. 8 (Platp–Singa), Galvenā enciklopēdiju redakcija, Ryga, 1986 m.

[basin-5] SALACA RIVER BASIN SHORT CHARACTERIZATION, g-feuerstein.com. Tikrinta 2020-12-01.

[celo-6] Ceļotājs.lv, Salacas ieleja, archyvinė kopija, Ceļotājs.lv (tikrinta 2020 m. sausio 20 d.)

[7] Dabas aizsardzības pārvalde, „Salacas ieleja“, archyvinė kopija, daba.gov.lv (tikrinta 2015-12-10)

[8] I.Godmanis, R.Vējonis, Dabas parka “Salacas ieleja” individuālie aizsardzības un izmantošanas noteikumi, archyvinė kopija, likumi.lv, 2009 (tikrinta 2015-12-10)