Azoto rūgštis

Azoto rūgštis
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Azoto rūgštis
CAS numeris	7697-37-2
RTECS numeris	QU5775000
Cheminė formulė	HNO3
Molinė masė	63,012 g/mol
SMILES	O[N+](=O)[O-]
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda	bespalvis skystis
Lydymosi t°	-42 °C, 231 K, -44 °F
Virimo t°	83 °C, 356 K, 181 °F
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
Farmakokinetinė informacija
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
	Oksiduojanti (O), Ėsdinanti (ardanti) (C)
NFPA 704	0 4 0 OX
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
	R8, R35
	(S1/2), S23, S26, S36, S45
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas	2,17 ± 0.02 D
Simetrijos grupė
Termochemija
Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai	,
Giminingos grupės

Azoto rūgštis (pagal naujausią IUPAC nomenklatūrą nitrato rūgštis) – stipri neorganinė rūgštis. Cheminė formulė HNO₃. Tai koroziją sukeliantis ir nuodingas junginys. Sukelia odos nudegimus. Net nuo mažos koncentracijos tirpalų oda kuriam laikui pagelsta. Todėl reikia imtis papildomų atsargumo priemonių dirbant su šia medžiaga.

Azoto rūgšties formos

Azoto rūgštis, kurios koncentracija yra didesnė nei 70 %, vadinama koncentruota. Jei koncentracija viršija 86 %, tokia azoto rūgštis vadinama rūkstanti azoto rūgštis. Rūkstanti azoto rūgštis skirstoma į baltą ir raudoną. Raudona spalva gali atsirasti, jei iš rūgšties išsiskiriantys raudonai rudi NO₂ garai reaguoja su rūgštyje esančiu vandeniu ir taip pasigamina .

Cheminės savybės

Azoto rūgšties pKa yra −2 vandeniniame tirpale, taigi ji pilnai skyla į NO₃^- ir H⁺jonus. Azoto rūgšties druskos vadinamos nitratais, jos puikiai tirpsta vandenyje ir kituose tirpikliuose.

Kambario temperatūroje rūgštis skyla ir po skilimo išsiskiriantys azoto oksidai matomi kaip geltoni, rudi ar raudoni dūmai. Dar greitesnis skilimas kaitinant šviesoje. Lygtis:

4HNO₃ → 2H₂O + 4NO₂ + O₂ (72 °C)

HNO₃ + H₂O → H₃O⁺ + NO₃^-

HNO_{3 +} NaOH → NaNO₃ + H₂O

Oksidacinės savybės

Jei ji karšta ir koncentruota tai labiau linkusi reaguoti kaip oksidatorius.

Cu + 4HNO₃ → Cu(NO₃)₂ + 2NO₂ + 2H₂O

Praskiesta jau reaguoja panašiau kaip ir kitos stiprios rūgštys.

3Cu + 8HNO₃ → 3Cu(NO₃)₂ + 2NO + 4H₂O

Dėl tokių savybių H₂ retai susidaro. Tik magnis ir kalcis išstumia vandenilį iš HNO₃ „paprastai“, bet ir tuomet reikia šaldyti ir naudoti skiestą rūgštį.

Pasyvavimas

Koncentruota azoto rūgštis nereaguoja (tiksliau sakyti reaguoja nepalyginamai lėčiau nei skiesta) su dauguma metalų. Tai vadinama oksidaciniu pasyvavimu.

Kitos reakcijos

3C + 4HNO₃ → 3CO₂ + 4NO + 2H₂O

Baltymų atpažinimas

Baltymai reaguodami su koncentruota azoto rūgštimi – suyra, susidaro ryškiai geltonos spalvos medžiaga, tokia reakcija yra vadinama ksantoproteinine ir yra naudojama baltymams atpažinti.

Gamyba

• Pirmas gamybos kelias tai  – N₂O₅ veikti vandeniu.

• Kitas būdas tai veikti NO₂ su vandeniu ir deguonies pertekliumi. Šio būdo trukumas tas, kad taip gaunama kartu ir .

• Pramoninis azoto rūgšties gamybos būdas dar žinomas kaip .

• Laboratorijoje dažniausiai pasirenkama sieros rūgšties ir nitrato reakcija sumaišant šias medžiagas lygiais kiekiais ir distiliuojant . Jei azoto rūgštis bus naudojama junginių nitratavimui tai distiliavimo gali būti atsisakoma, paprastumo dėlei, nes vis vien vėliau reiks azoto rūgštį maišyti su sieros rūgštimi reikiamam reagentui gauti.

Naudojimas

Visų pirma tai esminė medžiaga gaminant daugumą sprogmenų ir trąšų. Taip pat ji svarbi vaistų gamyboje. Azoto rūgštis panaudojama gaunant tokias medžiagas: Nitroglicerinas, TNT, RDX, PETN, Amonio nitratas.

Azoto rūgštis dar svarbi , ypač tauriųjų metalų apdirbime. Azoto rūgšties mišinys su druskos rūgštimi dar žinomas kaip karališkasis vanduo, tai vienas iš nedaugelio reagentų tirpdančių net platiną ir auksą.

Kartais ji kaip stiprus oksidatorius naudojama raketų kurui.

Šaltiniai

1. Azoto rūgštis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 396 psl.

Vikižodynas