Aleksoto tiltas

Šis straipsnis apie tiltą Kaune. Apie Vytauto Didžiojo tiltą Utenos r. skaitykite straipsnyje Užpalių Vytauto Didžiojo tiltas.

Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tiltas
Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tiltas 54°53′38″š. pl. 23°53′15″r. ilg. / 54.8938°š. pl. 23.8875°r. ilg. / 54.8938; 23.8875 (Vytauto Didžiojo tiltas)
Vieta	Kaunas
Kerta	Nemunas
Ilgis	256 m
Plotis	16 m
Aukštis	10,4 m
Pastatytas	1930 m. 1948 m. (atstatytas)

Vytauto Didžiojo tiltas, arba Aleksoto tiltas – tiltas per Nemuną Kaune (greta santakos su Nerimi), jungiantis Aleksotą su Senamiesčiu. Trys eismo juostos, viena iš jų – reversinė. Eismo intensyvumas tiltu yra apie 3 000 automobilių per valandą. Aleksoto pusėje, prie tilto, veikia keltuvas, Senamiesčio pusėje stovi Vytauto bažnyčia. Šiauriniame tilto gale XV–XX a. veikė Kauno senasis uostas.

Istorija

Ties Kauno senamiesčiu per Nemuną yra buvę keletas tiltų, kai kurie jų mediniai ir laikini. Pirmasis medinis polių tiltas pastatytas 1812 m. Juo kėlėsi bėgantys iš Rusijos Napoleono armijos likučiai.

Nuolatinio tilto iš Kauno į Aleksotą nebuvo iki pat 1914 m. Vasaros metu ties Vytauto bažnyčia būdavo įrengiamas 245 m ilgio ir 2,3 m pločio laikinas plaustas. Per pavasario ir rudens potvynius vietoj jo ant pontoninių valčių būdavo įtaisomas keltas, o ižui plaukiant, keliamasi valtimis. Žiemą buvo važiuojama ledu.

Nemunas ir Kauno senasis uostas po pakrantės sutvirtinimo darbų, apie 1873 m.

XIX a. viduryje pradėta tvirtinti dešinioji Nemuno krantinė, miestiečių praminta cimbruvka (lenk. cembrówka – antkrantė), suformuotos patogios prieigos prie upės.

Aleksoto tiltas, 1875 m. (Napoleonas Orda)

Aleksote ne tik carinės Rusijos, bet ir nepriklausomos Lietuvos laikais buvo kiek skirtingi įstatymai: Napoleono kodeksas ir skirtingi kalendoriai. Mat Kaunas tada priklausė Rusijos Šiaurės vakarų krašto daliai, o Aleksotas su Užnemune – Lenkijos karalystei. Juokaujant Aleksoto tiltas buvo vadinamas ilgiausiu pasaulyje: Kauno gubernijoje galiojo stačiatikių Julijaus kalendorius, o Užnemunėje – katalikų Grigaliaus kalendorius, todėl per jį keliaujant data pasikeisdavo 13 d. (XX a. senojo stiliaus kalendorius būtent tiek dienų buvo atsilikęs nuo naujojo).

Aleksoto tiltas atstatomas, naudojasi laikinu pontoniniu tiltu, 1916 m.

Kai 1914 m. prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, rusai pasistatė medinį tiltą (200 m aukščiau Vytauto bažnyčios), bet 1915 m. pasitraukdami sudegino. Vokiečiai ties Vytauto Didžiojo bažnyčia pastatė naują pontoninį, o vėliau, pasinaudojant rusų sudeginto tilto poliais, pastatytas medinis sąraminis tiltas, sudėtas iš trijų dalių, kurių viena atidaroma. Šis tiltas išsilaikė iki naujojo tilto pastatymo 1930 m.

Tilto statyba ir atstatymai

1926 m. Plentų ir vandens kelių valdyba paskelbė tarptautinį konkursą tilto per Nemuną ties Birštono gatve projektui paruošti. Projekto sąlygose tilto ilgis be viadukų ir estakadų turėjo siekti 340–350 m. 1927 m. vasario 1 d. įvykusio konkurso metu gauta 10 projektų. Pirmąją premiją laimėjo 330 m ilgio tilto projektas. Bendras tilto ilgis (su dviem viadukais ir estakada) – 448 m, plotis (su dviem 3 m pločio šaligatviais) – 21,60 m. Tačiau tokio projekto įgyvendinimas pasirodė per brangus.

Vytauto Didžiojo tiltas Kaune, susprogdintas atsitraukiančios Raudonosios armijos, 1941 m.

Po ilgų svarstymų surasta kita vieta, šalia Vytauto bažnyčios. Čia suprojektuotas 252,64 m ilgio ir 12,60 m pločio plieninis arkinis tiltas. Jis turėjo keturias atramas ir 20 m pločio elektromotorais varstomą vidurinę dalį. Važiuojamosios dalies plotis – 8 m, dviejų šaligatvių – po 1,55 m. Tiltą projektavo ir statė danų inžinieriaus Knudo Hiojgordo (Knud Højgaard) kompanija „Højgaard & Schultz A/S“ iš Kopenhagos. Statyba valstybei kainavo 3 610 600 litų.

1930 m. sausio 9 d. Kauno burmistrui Jonui Vileišiui pasiūlius, tiltas pavadintas Vytauto Didžiojo vardu. Naujasis tiltas iškilmingai atidarytas 1930 m. sausio 11 d. 15 val., tiltą pašventino Vytauto bažnyčios rektorius Juozas Tumas-Vaižgantas. Tais pačiais metais išardytas senasis 1915 m. statytas medinis tiltas.

1940 m. rugsėjo 3 d. burmistro Antano Garmaus įsakymu Vytauto Didžiojo tiltas pervadintas Aleksoto tiltu. Antrojo pasaulinio karo pradžioje rusų generolo Ivano Šlemino 1941 m. birželio 24 d. įsakymu Aleksoto tiltas užminuotas, o birželio 26 d. – susprogdintas. Vokiečių okupacijos metais pastatytas laikinas pontoninis tiltas ir juo visą okupacijos laikotarpį buvo naudojamasi.

Iki 1948 m. pastatytas laikinas medinis tiltas. Kai jį nunešė potvynis, vokiečių karo belaisvai pastatė dabartinį tiltą (architektas Levas Kazarinskis). Tiltas turėjo pakeliamąją dalį, tačiau ji veikė blogai ir nebuvo naudojama. Nebeliko arkinių konstrukcijų, paliktos tik tarpinės tilto atramos su ledlaužiais ir . Tiltas paaukštėjo apie porą metrų, įgavo nemažai naujų bruožų.

Rekonstrukcija

Tilto atrama

Aleksoto tiltas ilgą laiką buvo vienintelė jungtis tarp Senamiesčio ir kairiojo Nemuno kranto. Ilgainiui nusidėvėjusio tilto būklė tapo avarinė, reikėjo jį skubiai atnaujinti. 1999 m. rugsėjo mėn. prie įvažiavimų į Aleksoto tiltą įrengta reversinio eismo sistema sumažino transporto kamščius, bet tilto būklė išliko ta pati.

2005 m. vasario 8 d. tiltas uždarytas kapitaliniam remontui. Pagal architekto Rimvydo Jurgio Palio projektą, remontuojant pakeistos tilto plokštės, turėklai, atstatyti buvę tilto ramtų apdailos akmenys iš granito, dalis metalinių konstrukcijų pakeistos naujomis, užbetonuota pakeliamoji dalis, buvusi didžiausia Aleksoto tilto technologinė vertybė.

Geriau išsilaikę tilto elementai restauruoti, korozijos pažeistos vietos nuvalytos smėliasrove. Apie 3 tonas sveriančių senų dažų sluoksniui nuvalyti nuo metalinių konstrukcijų, kurių bendras plotas siekia 12 100 m², prireikė apie 500 tonų kvarcinio smėlio. Didelio slėgio įrengimais buvo nuvalyti ir dviejų atramų ledlaužiai.

Vytauto Didžiojo tiltas naktį

Tilto sijos nudažytos drėgmei atspariais dažais. Darbų grafiko nesutrukdė net priverstinės prastovos, kai gegužės mėn. Veiverių gatvėje rasta 40 cm skersmens ir 145 cm ilgio pusę tonos svėrusi vokiška aviacinė bomba SD500C, o liepos mėn. po vidurine tilto atrama esančioje salelėje aptikti du 4,5 cm skersmens ir apie 40 cm ilgio artilerijos sviediniai.

Tiltas vėl atidarytas 2005 m. spalio 30 d. Po remonto statinys gerokai palengvėjo: sovietiniai ketaus turėklai svėrė 99 tonas, o naujieji – vos 30 tonų. Kaip tuo metu rašyta spaudoje, ryški šviestuvų ir tiltą laikančių konstrukcijų spalva griežto dizaino technicizmo stiliaus statiniui suteikė žaismingumo, kuris pagyvino abiejų Nemuno krantų – Senamiesčio ir Aleksoto peizažą. Bene išraiškingiausiai tiltas atrodo vakare, kai kelio juostą aprėminantys 8,5 m aukščio šviestuvai nušvinta mėlyna šviesa.

Tiltas ir Nemunas

2006 m. Aleksoto kalno šlaite menininkas Česlovas Lukenskas, naudodamas gėles ir kitas gamtinės kilmės medžiagas, sukūrė 32 m skersmens (419 m²) žemės meno projektą – „Drugelį“. 2007 m. šis tęstinis meno projektas pripažintas rekordu ir įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausia gėlių kompozicija. 2007 m. šalia tilto pastatyta apžvalgos aikštelė su sraigtiniais laiptais.

Istorinė tilto vertė yra ta, jog tai puikus XX a. pradžios statybos pavyzdys. Tiltas įdomus savo plieninėmis konstrukcijomis, kurias sudaro keturi tarpatramiai, perdengti aštuoniomis nekarpytomis sijomis, o vidurinioji dalis (iki rekonstrukcijos) – pakeliama laivams praleisti. 1995 m. birželio 12 d. Aleksoto tiltas įtrauktas į Lietuvos kultūros paveldo architektūros-technikos paminklų registrą.

2008 m. gegužės 27 d. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patikslino į Kultūros vertybių registrą įrašyto Vytauto Didžiojo tilto duomenis. Buvo suformuotas tilto statinių kompleksas, susidedantis iš tilto ir prietilčio. Demontuotus 1948 m. šaliatilčių ažūrinius ketaus turėklus, jų elementus, nuspręsta laikyti vertingąja savybe ir saugoti, bet negrąžinti į pirminę jų buvimo vietą.

2008 m. birželio 3 d. atidarytas Vytauto Didžiojo tilto kairiojo prietilčio mazgas.

Buvusi sovietinė simbolika

Pokario metais atstatant tiltą vietoje 1930 m. įrengtų turėklų pastatyti nauji ketaus, su tuo metu naudota stalinine simbolika bei nacionaliniu atspalviu – žvaigždėmis ir augaliniais motyvais, geometrine forma išdėstytais ornamentais, pagal okupacijos metais galiojusią taisyklę – „socialistinė savo turiniu, nacionalinė savo forma“. Centre stūksančius rustuotu granitiniu tinku padengtus papuošė bareljefai su penkiakampėmis žvaigždėmis ir Lietuvos SSR herbais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sovietinė simbolika iki pat 2005 m. rekonstrukcijos buvo pridengta.

• Sovietinė pilonų puošyba, pašalinta 2015 m.
• 1948 m. tilto atstatymą mininti detalė
• Sovietiniai turėklai Grūto parke
• Vytauto Didžiojo tiltas 2009 m.

2005 m. rekonstrukcijos metu ketinta restauruoti senuosius turėklus ir taip eksponuoti tilto istoriją. Vėliau šios minties atsisakyta, nes dėl turėklų nusidėvėjimo ir projektavimo metu padarytų klaidų jų restauruoti praktiškai nebuvo galima. Su nusidėvėjusiomis dalimis buvo pašalinta ir totalitarizmą propaguojanti simbolika. suprojektavo naujus, lengvesnius, 1930 m. stiliui artimesnius turėklus be žvaigždžių.

Vytauto Didžiojo vardo grąžinimo atmintinė lenta pietinėje pakrantėje

Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) Kauno teritorinio padalinio viršininkės Irenos Vaškelienės iniciatyva naujų turėklų montavimo darbai ne kartą buvo stabdomi, tačiau į tai nereaguota. Prieš pasirašydamas valstybinį darbų priėmimo aktą KVAD pareikalavo, kad miesto valdžia įsipareigotų atkurti sovietmečiu buvusius turėklus. 2005 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės taryba tokiam sprendimui pritarė. Kilus visuomenės pasipriešinimui šios idėjos atsisakyta. Dalis senųjų turėklų padovanoti Grūto parkui, kiti parduoti į metalo laužą. Stalininė simbolika liko tik ant betoninių pilonų.

Artėjant Kauno miesto savivaldos 600 metų jubiliejui nuspręsta sugrąžinti senąjį tilto pavadinimą. Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisija nepritarė tokiam siūlymui. Tokiam sprendimui nepritarė ir kai kurie miesto tarybos nariai, suabejoję dėl vardo sugrąžinimo motyvų pagal sovietinį projektą atstatytam tiltui. Po ilgų diskusijų 2008 m. vasario 28 d. miesto taryba nutarė Aleksoto tiltui suteikti Vytauto Didžiojo vardą. Kartu ketinta nuimti ant pilonų likusią simboliką, tačiau dėl lėšų trūkumo sumanymas liko neįgyvendintas. Kauno miesto šventės metu sovietiniai simboliai buvo uždengti audeklu. 2008 m. gegužės 25 d. tiltui oficialiai grąžintas Vytauto Didžiojo vardas.

Tarp 2015 m. vasario ir gegužės mėn. nuo pilonų pašalintos plokštės su sovietiniais herbais.

Išnašos

1. Oficialus pavadinimas iki 1930 m. ir 1940–2008 m.

1. http://www.liwa.lt/lt/bridge
2. Silvestras Grinkevičius. Vytauto Didžiojo per Nemuną ir inž. Petro Vileišio per Nerį tiltai Kaune // Technika. Lietuvos universiteto Technikos fakulteto leidinys. Kaunas, 1930 m. Nr. 6 – 337–341 psl. [1]
3. Lietuvos aidas, Nr. 7 (788), 1930-01-10 – 6 psl.
4. Vytauto Didžiojo tiltas // Lietuvos aidas, Nr. 9 (970), 1930-01-13 – 5 psl.
5. A. Fokas. Kauno tiltai: Aleksoto // Kauno tiesa, 1968-05-19
6. http://www.kaunas.policija.lt/lt/?sky=50&nau_id=40
7. Gerosios šviesos koridorius // Statybų pilotas, 2005-12-22 – 6-7, 16 psl.
8. http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=11627

Nuorodos

Vikiteka: Vytauto Didžiojo tiltas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Aleksoto (Vytauto Didžiojo) tiltas 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.

Artimiausi tiltai per Nemuną
prieš srovę:	Vytauto Didžiojo tiltas	pasroviui:
Nemuno salos tiltas (I. Kanto g.)		Kėdainių gatvės tiltas