Spalva

Matomo šviesos spektro spalvos.

spalva	bangos ilgis	dažnis
raudona	~ 625–740 nm	~ 480–405 THz
oranžinė	~ 590–625 nm	~ 510–480 THz
geltona	~ 565–590 nm	~ 530–510 THz
žalia	~ 500–565 nm	~ 600–530 THz
žydra	~ 485–500 nm	~ 620–600 THz
mėlyna	~ 440–485 nm	~ 680–620 THz
violetinė	~ 380–440 nm	~ 790–680 THz
Ištisinis spektras
Kompiuterio „spektras“

Spalva – pojūtis, kurį žmogui formuoja specifinė spalvinės regos sistemos organizacija. Spalva taip pat yra objektų ar šviesos šaltinių savybė. Spalva nusako atspalvio vietą spektre: raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna, violetinė – kaip vaivorykštėje.

Kadangi spalvos susilieja viena su kita, pavyzdžiui, tamsiai mėlyna per violetinę palaipsniui pereina į raudoną, jas geriausia pateikti spalvų apskritimo forma, tolydžiu spalvų spektru. Spalvų apskritimas yra padalintas į 24 sektorius, kurių kiekvienas ženklinamas raidėmis nuo A iki Z. Kiekvienas sektorius yra padalintas į 10 mažesnių sektorių, pažymėtų skaičiais nuo 0 iki 9. Tai leidžia išskirti 240 skirtingų spalvų.

Pavadinimai

Spalvos turi daug pavadinimų. Yra žodžių, reiškiančių tik specifinę spalvą (pvz., žydra), tačiau daugelis spalvų vadinamos žodžiais, reiškiančiais vieną ar kitą daiktą, turintį būdingą spalvą. Vienais atvejais – tai dailėje naudojamų pigmentų pavadinimai (pvz., ultramarinas, ochra), kitais atvejais – augalus ar kitus daiktus reiškiantys žodžiai (pvz., rožinė, oranžinė spalvos).

Skirtingose kalbose neretai skiriasi žodžių, naudojamų spalvoms apibrėžti kiekiai: pvz., anglų kalba neturi žodžio žydrai spalvai, o lietuvių kalba neturi žodžio citrinų žaliai (angl. lime).

Spalvų kalibravimas

Spalva	Kodas	Išvaizda
Balta	FFFFFF
Juoda	000000
Ruda	995500
	881133
	800080
Rožinė	FF00AA
Raudona	FF0000
Oranžinė	FF8800
Geltona	FFDD00
	EEFF11
	AAFF00
	00FF88
Žalia	00CC00
	889900
	00BBBB
	00DDCC
	00CCEE
Ciano spalva	00FFFF
Žydra	7FFFFF
Mėlyna	0000FF
Ultramarinas	2200CC
Indigas	003377
	FF00GG
Violetinė	8A2BE2

Norima spalva	Monitoriuje	Spausdintuve

Dažniausiai naudojamos spalvų reikšmės nebūna absoliutinės – spaustuvėse naudojami dažai gali nežymiai skirtis, priklausomai nuo partijos, spausdintuvų dažai – nuo spaustuvėje naudojamų, monitorių liuminoforų skleidžiama spalva – priklausomai nuo gamintojo.

Negana to, skiriasi ir spalvų atkūrimo sistema: monitoriuose naudojama RGB veikia kitaip, nei spaudoje naudojama CMYK, ir šias spalvas iš vienos į kitą pervesti gana keblu.

Galų gale, problemą galutinai supainioja netiesinis spalvos kitimas: pvz., spaudoje skirtingų spalvų dažai gali būti nevienodo skaidrumo – dėl to, esant mažam padengimui (šviesi spalva), gali dominuoti vienas iš dažų, o esant dideliam padengimui (tamsi spalva) gali dominuoti kitas. Panašias problemas sukelia ir daugelio monitorių netobulumai bei naudojami kontrasto didinimo metodai: spalvos, kurios nurodomos, kaip gana skirtingos, monitoriuje gali atrodyti vienodai, tuo tarpu kiti, labai nežymūs spalvų skirtumai, gali atrodyti, kaip labai dideli.

Bandant išspręsti šias problemas, buvo sukurtos kelios spalvų kalibravimo sistemos, pagrįstos spalvų lentelėmis. Šiuo atveju, tam tikra įmonė spausdina spalvų šablonus (indeksus), kurie (bendru susitarimu) laikomi besąlygiškai teisingais. Monitoriai, spausdintuvai ir t. t. būna kalibruojami, naudojantis tokiu šablonu, kad ta pati spalva vienodai atrodytų, ją atkuriant visais įrenginiais. Dažniausiai naudojamos Pantone ir Kodak spalvų kalibravimo sistemos, o reguliuojant spalvas kompiuteriuose, naudojama speciali programinė įranga, leidžianti sukurti atitikmenis tarp kelių šimtų ar tūkstančių spalvų, nurodytų šablonuose bei spalvų, kurias atkuria monitorius, spausdintuvas, skeneris ar fotoaparatas.

Spalvų įtaka žmogui

Nustatyta, kad spalvos veikia žmogaus savijautą. Pavyzdžiui, išbandyta, kad melsva spalva sukelia šalčio jausmą, net jei tokia spalva išdažytoje patalpoje būtų kambario temperatūra (~24 °C). Tokios pačios temperatūros geltoname kambaryje gali būti per šilta. Taip pat manoma, kad spalvos turi įtakos atsirandant įvairiems negalavimams, ligoms ar su jais kovojant. Dar antikos laikais taikyta spalvų terapija, kurios tikslas – padėti išgyti nuo kai kurių ligų ar atstatyti dvasinę pusiausvyrą.

Kartais pagal mėgstamas ar nemėgstamas spalvas sprendžiama apie žmogaus charakterį. Pavyzdžiui, laikoma, kad žalią spalvą mėgstantys žmonės yra atkaklūs, kritiškai vertina aplinkybes, nesvyruoja priimant svarbius sprendimus, o nemėgstantys – apatiški, dažnai jaučiasi nuskriausti.

Šaltiniai

1. Egidijus Norvaišas. Spalva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 333-334 psl.

Nuorodos

• Spalvų kodavimas

Pagrindinės spalvos
Juoda	Pilka	Balta	Žydra	Mėlyna	Violetinė
Ruda	Raudona	Rausva	Geltona	Oranžinė	Žalia

Vikižodynas