Afrikos istorija Afrikos žemyne egzistavusių kultūrų civilizacijų ir valstybių istorija Šis terminas yra dirbtinis panaš

Afrikos istorija – Afrikos žemyne egzistavusių kultūrų, civilizacijų ir valstybių istorija.

Šis terminas yra dirbtinis, panašiai, kaip ir Azijos istorija, kadangi vieninga Afrikos istorija ar kultūra niekuomet neegzistavo. Afrikos istoriją galima nagrinėti tik kaip atskirų kultūrinių – civilizacinių regionų istoriją.

Istoriniai regionai iki kolonizacijos

Kai kurios ikikolonijinės Afrikos valstybės

Iki kolonizacijos Afrikoje klestėjo įvairios civilizacijos, apėmusios skirtingus Afrikos žemyno regionus. Šiaurinė ir rytinė Afrikos dalis buvo stipriai veikiama išorinių tradicijų, tuo tarpu Vakarinėje, Centrinėje ir Pietinėje Afrikoje civilizacijos formavosi savarankiškai.

Regionai, kurie patyrė stiprią išorinę įtaką:

– Šiaurinėse žemyno pakrantėse ir Sacharos dykumoje (dabartinio Egipto, Sudano, Libijos, Alžyro, Tuniso, Maroko teritorijose) kultūros klestėjo nuo seno ir buvo neatsiejamos nuo ir Artimųjų Rytų istorijos. Pirmoji Afrikinė civilizacija užgimė Egipte, kurios tradicijos buvo perduotos į Afrikos gilumą, kur susikūrė Kušo civilizacija. Nuo II tūkst. pr. m. e. pabaigos Afrikos šiaurinėse pakrantėse (istorinėje Libijoje) įsigalėjo Finikiečiai, vėliau Romos imperija. Nuo VII a. visame regione suklestėjo islamas, ir šis regionas tapo artimai susijęs su .
Etiopija – I tūkst. pr. m. e. dabartinės Etiopijos teritorijoje suklestėjo Aksumo karalystė, kuri savo kultūrą paveldėjo iš Senovės Jemeno. Etiopija, vėliau priėmusi Krikščionybę, tapo pirmąja juodaodžių civilizacija Afrikoje.
Sahelio civilizacija – ji suklestėjo I m. e. tūkst. ilgame Sahelio ruože į pietus nuo Sacharos. Čia labai stipriai veikė Islamo tradicijos, kurios atėjo per transsacharinę prekybą. Vietos gyventojai sukūrė tiek mažus miestus-valstybes (pvz., hausai), tiek dideles imperijas (pvz., Malio imperija, Sokoto kalifatas). Vienaip ar kitaip Sahelio civilizacija įtakojo dabartinių Senegalo, Gambijos, Gvinėjos, Burkina Faso, pietų Malio, Čado, Nigerio, šiaurės Nigerijos, Ganos, Togo, Benino, Dramblio Kaulo Kranto teritorijas.
Suahilių civilizacija – ji suklestėjo I m. e. tūkst. rytinėse Afrikos pakrantėse, veikiant islamo ir Indijos kultūroms. Čia susiformavo prekybiniai miestai-valstybės, kuriuose paplito suahilių kalba, buvo sukurta aukšto lygio Islamiška tradicija paremta kultūra. Ši civilizacija įtakojo dabartinio Somalio, Kenijos, Tanzanijos, Mozambiko, Komorų pakrantes.

Kitos svarbios Afrikinės civilizacijos-regionai vystėsi savarankiškai. Jų atsiradimą didele dalimi nulėmė geležies apdirbimo židinių susiformavimas ir bantų migracijos, išplatinusios geležies, keramikos ir žemdirbystės tradicijas visoje Afrikoje į pietus nuo Sacharos.

Benino civilizacija – vietinė afrikinė civilizacija, klestėjusi vakarų Afrikoje, prie Gvinėjos įlankos (Gvinėjos regione), ten kur dabar yra pietų Nigerijos, Ganos, Togo, Benino, Dramblio Kaulo Kranto teritorijos. Ji kilo iš vietinės priešistorinės Nok kultūros, kurioje susiformavo aukšto lygio keramikos tradicijos. Ankstyviausiu laikotarpiu Benino civilizacija buvo stipriai veikiama Sahelio civilizacijos, o nuo XVI a. ji aktyviai bendravo su Vakarų kultūromis, įsijungdama į .
Viktorijos ežero valstybės – atsirado Didžiųjų ežerų regione, kur buvo puikios sąlygos suklestėti žemdirbystei. Civilizacijos prielaidas sudarė priešistorinė , kurioje bantu tautos išmoko geležies apdirbimo ir grūdinių kultūrų auginimo. Spėjama, kad tai įvyko dėl įtakos iš šiaurėje buvusios Kušo civilizacijos. Vietiniai bantu apie XIV a. sukūrė galingą Kitaros imperiją. XVI a. į regioną įvyko nilotų migracija, kurios metu keitėsi tautinė sudėtis, susiformavo daug naujų smulkių valstybėlių. Viktorijos ežero valstybės klestėjo ten, kur dabar yra Uganda, Ruanda, Burundis, rytų Tanzanija, vakarinė Kongo Demokratinė Respublika.
Kongo civilizacija – civilizacija, klestėjusi Vidurio Afrikoje, daugiausia dabartinės Angolos, Kongo Respublikos, Kongo Demokratinės Respublikos pajūrio teritorijoje. Jos kūrėjai buvo bantu, nuo XVI a. išvystę aktyvius ryšius su portugalais.
Afrikos savanų valstybės – vietinės valstybės, klestėjusios žemyninėje Pietinėje Afrikoje. Čia, savanų ruože suklestėjo daugybė skirtingų geležies amžiaus valstybių, kurių atsiradimą skatino iš Didžiųjų ežerų regiono migravę bantai Ureve kultūros atstovai. Šiuo metu šiame regione yra pietinė Kongo Demokratinė Respublika, Malavis, Zambija, rytų Angola.
Zimbabvės civilizacija – vienintelė vietinė Užsachario Afrikos civilizacija, kūrusi akmeninę monumentaliąją architektūrą. Jos teritorija apėmė dabartinę Zimbabvės valstybę ir gretimas teritorijas Mozambike, Botsvanoje, PAR.

Afrikos kolonizacija

Pagrindinis straipsnis: , Afrikos vergų prekyba

Pirmosios kolonijos Afrikoje buvo steigiamos jau XVI a. Čia aktyviausi buvo portugalai. Jie tvirtinosi žemyno pakrantėse, labiausiai išsivysčiusiuose regionuose (Kongo civilizacijos, Suahilių civilizacijos, Benino civilizacijos teritorijose). Vėliau savo kolonijas įsteigė Britanija.

Šiuo metu kolonijos buvo labiausiai reikalingos Afrikos vergų prekybai, mat Afrikos valstybės eksportavo paklausiausią prekę – vergus.

XIX a. svarbiausios imperialistinės jėgos bandė pasidalinti Afrikos žemyną. Čia ypač aktyviai dalyvavo Prancūzija, Anglija, Vokietija, Italija ir Belgija. Iki XX a. žemyne teliko tik keletas nepriklausomų teritorijų – Liberija ir Etiopija.

Afrikos nepriklausomybė

Po II pasaulinio karo prasidėjo dekolonizacija. Ypač daug valstybių paskelbė nepriklausomybes 1960 m., kurie vadinami Afrikos metais. Po dekolonizacijos atsirado daugybė skirtingų, daugiataučių valstybių, sudarytų daugiau politiniu, o ne kultūriniu pagrindu.

Nuorodos

Vikiteka: Afrikos istorija – vaizdinė ir garsinė medžiaga